Kaip 15min.lt teigia mūsų advokatas Edvardas Steckis – vien tiktai skirtingi privačių suinteresuotų asmenų atlikti turto vertinimai nesudaro pagrindo atnaujinti jau užbaigtą teisminį procesą. Vis tik, pavyzdžiui, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atlikta turto vertinimo ataskaita būtų pripažinta negaliojančia, situaciją dėl proceso atnaujinimo galėtų kardinaliai pakeisti.

„AAA Law“ advokatų kontoros advokatas Edvardas Steckis, neatstovaujantis nė vienai iš suinteresuotų pusių, 15min teigė, kad klausimą dėl to, ar valstybinė žemė nebuvo parduota per pigiai, pirmiausia turi užduoti ir tokį interesą turi ginti valstybės institucijos, kadangi tai yra viešasis interesas, kurio ginti kiti privatūs asmenys neturi įgaliojimų. „Tad suinteresuoti privatūs asmenys, įžvelgdami viešojo intereso pažeidimą, turėtų visų pirma kreiptis į atitinkamas, viešąjį interesą ginančias institucijas, o siekdami apginti savo privačius interesus – inicijuoti teisminius ginčus arba įstoti į jau vykstančias bylas su savarankiškais reikalavimais“, – sako E. Steckis.

Teisininko teigimu, nagrinėjamu atveju taikos sutartį civilinėje byloje pasirašė ir procese dalyvavo tiek valstybę atstovaujanti NŽT, tiek viešąjį interesą ginantis prokuroras, tad sunkoka būtų tikėtis, kad viešojo intereso pažeidimo argumentas būtų labai stiprus pagrindas bylos atnaujinimui. Pasak jo, tokiais atvejais sėkmingam proceso atnaujinimui turėtų būti atskirame procese nustatytas nusikalstamas NŽT arba viešąjį interesą gynusio prokuroro veikimas, žinomai melaginga nekilnojamąjį turtą vertinusio eksperto išvada, dėl kurios viešąjį interesą atstovaujantys asmenys galėjo būti suklaidinti ir sudaryti taikos sutartį dėl valstybės turto pardavimo nepagrįstai maža kaina.

„Remiantis viešai prieinama informacija, „Giantus vertinimas“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurios pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis, teismo sprendimu nėra pripažinta negaliojančia, tad nagrinėjamu atveju ginče yra supriešinami dviejų sklypo įsigijimu suinteresuotų asmenų užsakymu atlikti galiojantys turto vertinimai, gerokai besiskiriantys sumomis. Vis dėlto vien tiktai skirtingi privačių suinteresuotų asmenų atlikti turto vertinimai nesudaro pagrindo atnaujinti jau užbaigtą teisminį procesą. Tačiau, pavyzdžiui, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Giantus vertinimas“ atlikta turto vertinimo ataskaita būtų pripažinta negaliojančia, situaciją dėl proceso atnaujinimo galėtų kardinaliai pakeisti“, – akcentuoja E. Steckis.

Vis dėlto vien tiktai skirtingi privačių suinteresuotų asmenų atlikti turto vertinimai nesudaro pagrindo atnaujinti jau užbaigtą teisminį procesą.

Kilus teisminiam ginčui dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos teisingumo, bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas įsitikinti ginčijamos ataskaitos teisingumu, turėtų teisę skirti nepriklausomą teismo ekspertizę su tikslu atlikti retrospektyvinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir tokiu būdu nuspręsti, ar turto vertinimo ataskaita yra teisinga ir pagrįsta. „Tyčia netinkamai ar itin aplaidžiai atliktas turto vertinimas turbūt pats savaime gali lemti nukentėjusios šalies (o šiuo atveju – valstybės) teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau, atsižvelgiant, kad vertintojui iškelta bankroto byla, turbūt sudėtinga įžvelgti galimybę iš tokio juridinio asmens sulaukti realaus žalos atlyginimo“, – pastebi advokatas.

Visą straipsnį kviečiame skaityti čia.