JAV Merilendo universiteto Medicinos centro gydytojai pateko į istoriją. 2022 m. sausio mėn. jie atliko pasaulyje pirmąją gyvūno (kiaulės) širdies transplantaciją žmogui.

Transplantacija atlikta pritaikius patentuotą technologiją, kurios esmė – gyvūnas-donoras yra genetiškai modifikuojamas taip, kad būtų išvengta atmetimo reakcijos žmogaus organizme.

Asmuo po transplantacijos išgyveno du mėnesius, tačiau dėl vis kylančių infekcijų ir ligos išsekinto organizmo mirė kovo 8d.

Genetinė modifikacija. Kas buvo pakeista?

AAA Law advokatų kontoros ekspertė, patentų specialistė ir biologė Milda Butkutė komentuodama šį istorinį įvykį paaiškina, kad gyvūnai, kurie naudojami tokiems tyrimams ir transplantacijai, yra modifikuojami pašalinant tris genus, kurie koduoja specifinius angliavandenius. Žmogaus organizme šios angliavandenių molekulės gali sukelti agresyvią imuninę reakciją, todėl genai, koduojantys šiuos angliavandenius, iš gyvūno-donoro genomo yra iš anksto pašalinami.

Tam, kad tokio gyvūno organas galėtų būti transplantuojamas žmogui, buvo būtina atlikti ir geno, koduojančio specifinį augimo hormono receptorių, modifikaciją. Modifikavus augimo hormono receptorių mokslininkai pasiekė, kad gyvūno organai nustotų augti iškart, kai tik yra persodinami žmogui. Tai labai svarbu, nes suaugusios kiaulių širdys yra kiek didesnio dydžio nei žmogaus. Būdamos natūralaus dydžio jos augtų tiek, kad spaustų kitus organus ir žmogaus organizmas po transplantacijos sėkmingai funkcionuoti negalėtų.

Be šių modifikacijų gyvūnams-donorams taip pat buvo „sudėti“ šeši papildomi genai, paimti iš žmogaus genomo: keturi, kad kiekvieno gyvūno-donoro organai atrodytų labiau pažįstami žmogaus imuninei sistemai, ir du, kad nesusidarytų kraujo krešuliai.

Nuo patento iki operacijos – 11 metų

Įdomu pastebėti, kad nors prie šios problemos mokslininkai dirba jau daug metų, pati transplantacijos operacija atlikta tik dabar.

AAA Law advokatų kontoros ekspertė, JAV patentų agentė Shannon Stauffer paaiškino, jog remiantis viešais duomenimis, šioje operacijoje pritaikytos technologijos patentavimo procesas buvo pradėtas dar 2011 metais. Pati patento paraiška JAV pateikta 2013 metais. Tačiau patentas išduotas tik 2021 m. lapkričio mėnesį.

Viena vertus tai patvirtina, koks sudėtingas ir kompleksinis šis išradimas dėl genetinės modifikacijos yra ir kiek daug metų mokslinio darbo į ją įdėta.

Antra vertus, galima pastebėti ir tai, kad pats patento pareiškėjas net 8 kartus pratęsė patentavimo procedūrų terminus, o taip pat teikė ir apeliaciją.

Reikia pripažinti, kad tokie veiksmai ir papildomos procedūros patentuojant brangiai kainuoja. Tačiau jeigu paraiška ilgai lieka nagrinėjimo stadijoje, tai nusikelia (prasitęsia) ir patento galiojimo terminas. Šiuo atveju JAV jis perskaičiuotas ir pratęstas nebuvo, kadangi JAV patentų biuras pripažino, jog pats pareiškėjas yra atsakingas net už 748 papildomas procedūrų dienas.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio mėn. be kita ko pateikė ir tęstinę paraišką (CIP) JAV, tuo parodydamas, kad visais būdais siekia, jog technologija kaip galima ilgiau turėtų patentinę apsaugą ir būtų apsaugota visais galimais aspektais.

Europoje šis patentas taip pat yra išduotas (2018 m.), tačiau galioja tik didžiosiose šalyse, tokiose kaip Šveicarija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Airija, Italija, Olandija, Švedija.

Visuotinis šios technologijos naudojimas dar nėra leidžiamas

Nei vienas iš transplantacijos metodų, kuriuose yra naudojamas gyvūnas-donoras ir žmogus, dar nėra praėjęs jokių klinikinių bandymų ir nėra pavirtintas visuotiniam naudojimui jokioje šalyje. Širdies persodinimas šiuo aptariamu atveju buvo leidžiamas tik todėl, kad be jos pacientas būtų greitai miręs ir jis negalėjo būti transplantacijų laukiančių žmonių eilėje.

Tačiau JAV mokslininkai šiuo istoriniu įvykiu be galo džiaugiasi ir netolimoje ateityje tikisi pereiti į klinikinių bandymų su žmonėmis etapą.