„Dirbtinis intelektas (DI) gali būti apibūdintas kaip žmogui būdingo gebėjimo atlikti protines užduotis susiejimas su autonominiais žmogaus kūriniais. Dirbtiniu intelektu aprūpinti įrenginiai turi informacijos priėmimą, apdorojimą ir perdavimą galinčius atlikti mazgus, gali mokytis, samprotauti ir spręsti problemas. Pagrindinės DI technologijos, kurios vis dažniau yra integruojamos į išradimus, yra neuroniniai tinklai (angl. k. Neural Networks) ir gilusis mokymasis (angl. k. Deep Learning). Visi išradimai, kuriuose yra pateikiama vienokia ar kitokia DI išraiška gali būti apibendrintai pavadinta kompiuteriniais išradimais“ – paaiškina AAA Law advokatų kontoros patentų konsultantas Karolis Šileika.

Telekomunikacija, transportavimas, medicinos mokslas, asmeniniai prietaisai, robotika yra pagrindinės technologinės sritys, kurių išradimų patentavime yra taikomas DI.

TECHNINE PRASME DIRBTINIS INTELEKTAS YRA IŠRADĖJAS

DI lengviausia suprasti per praktinius pavyzdžius.

Pavyzdžiui, imkime DI transportavimo srityje. JAV yra išduotas įdomus patentas “Atstumo iki kliūčių aptikimas autonominių mašinų taikymuose“, kuriame gilusis neuroninis tinklas yra išmokytas tiksliai numatyti atstumus iki objektų ir kliūčių naudojant vien vaizdo duomenis.

Arba imkime asmeninių prietaisų sritį. Europoje yra išduotas patentas „Dėvimas elektroninis prietaisas ir sistema vietai sekti ir pacientų sveikatos rodiklių pokyčiams nustatyti“, kuriame naudojamas sveikatos priežiūros protokolas naudoja mašininio mokymosi modelį ir seka bei pateikia medicinines išvadas apie pacientų sveikatą.

Telekomunikacijų srityje – patentas „Duomenų perdavimo apsaugos būdas naudojant neuroninę kriptografiją“, kuriame yra atskleistas duomenų šifravimo ir dešifravimo per tinklą būdas, naudojantis dirbtinį neuroninį tinklą, įdiegtą kiekviename tinklo mazge.

„Apibendrinant, šiandien nekyla abejonių, kad technologijos, grindžiamos dirbtiniu intelektu, geba ne tik techniškai apdoroti duomenis, bet ir savarankiškai kurti sąsajas, daryti išvadas, be tolesnio žmogaus įsikišimo ir instrukcijų. Žiūrint technologiniu aspektu, dirbtinis intelektas gali ir išrasti bei būti faktiniu išradėju, o ne tik „aptarnauti“ žmogaus techninius išradimus“ – teigia patentų konsultantas K. Šileika.

DISKUSIJA DĖL IŠRADĖJO TEISIŲ SUTEIKIMO DIRBTINIAM INTELEKTUI

Diskusija prasidėjo nuo mokslininko Stephen Thaler ir jo „kūrybingo prietaiso“, pavadinto „DABUS“ (angl. Device for the Autonomous Bootstrapping of Unified Sentience). DABUS veikia DI pagrindu ir mokslininko S. Thalerio buvo sukurtas būtent naujų išradimų generavimui.

Pasak jo, DABUS savarankiškai sukūrė du naujus technologinius sprendimus ir išradimus: maisto konteinerį bei prietaisą, skirtą pritraukti sustiprintam dėmesiui kritiniu atveju.

DABUS išradimas – maisto konteineris – susideda iš sienelių, turinčių fraktalinį profilį. Profilis leidžia sujungti kelis konteinerius tarpusavyje, sujungiant duobes ir iškilimus ant atitinkamų konteinerių. Profilis taip pat pagerina sukibimą, šilumos perdavimą į konteinerį ir iš jo.

Tuo tarpu kitas DABUS išradimas atskleidžia įrenginius ir būdus didesniam naudotojo dėmesiui pritraukti. Tai yra atliekama panaudojant švyturėlius, kurie yra skirti aktyviau pritraukti asmenų susidomėjimą bei dėmesį. Mirksinti šviesa yra naudojama avariniais atvejais, kai šviesa blyksi atsitiktinai tvarka, pagal bangos formą, atitinkančią fraktalinio matmens lygtį.

Šiuos DABUS sukurtus išradimus ir buvo bandoma patentuoti. Esminis momentas – patentuoti buvo bandoma ne mokslininko S. Thaler vardu, o „kūrybingo prietaiso“ DABUS vardu ir jam suteikiant išradėjo teises.

BYLŲ KARUSELĖ DĖL DI PRIPAŽINIMO IŠRADĖJU

S. Thaler pateikė paraiškas patentuoti DABUS sukurtus išradimus šio technologinio prietaiso vardu tiek Europos patentų tarnyboje, tiek nacionaliniu lygiu Vokietijoje, o taip pat JAV, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Afrikoje, Australijoje. Mokslininkui šiuose procesuose atstovavo įvairūs savo srities specialistai, nuo technologijų teisės ekspertų, iki patentinių patikėtinių įvairiose šalyse – teigia AAA Law advokatų kontoros teisininkė, advokato padėjėja Ieva Milkamanavičiūtė.

Europos patentų tarnyba

Europos patentų taryba (EPO) 2019 m. paskelbtu sprendimu šias patentų paraiškas iškart atmetė, argumentuojant tuo, kad jos neatitinka teisinių reikalavimų, pagal kuriuos paraiškoje nurodytas išradėjas turi būti žmogus (veiksnus fizinis asmuo), o ne mašina. EPO taip pat pažymėjo, kad termino „išradėjas“ kaip fizinio asmens supratimas yra tarptautiniu mastu taikomas standartas. Šis EPO sprendimas buvo skundžiamas, tačiau 2021 m. apeliaciniai skundai buvo atmesti ir pritarta pirminiam neigiamam atsakymui bei argumentams.

Vokietija

Mokslininko bandymai patentuoti „DABUS“ išrastus sprendimus buvo nesėkmingi ir Vokietijoje. Tiesa, argumentacija čia buvo dviprasmiškesnė ir nurodyta, kad pareiškėjas gali nurodyti, jog DI dalyvavo procese ir DI pagrįsti išradimai yra patentabilūs, tačiau siekiant tinkamai pateikti paraišką, visgi išradėju išskirtinai privalo būti įvardijamas tik fizinis asmuo.

JAV, Virdžinijos valstija

JAV patento paraiškos taip pat buvo atmestos argumentuojant tuo, jog teisės aktai ir teismų praktika išradimų srityje reikalauja, kad išradėjas būtų fizinis asmuo.

Tiesa, apskundus šį neigiamą atsakymą teismo išaiškinimas buvo detalesnis ir įdomesnis. Teismas nurodė, kad tai įstatymų leidėjas nustato, kas gali ir kas negali būti išradėju. Pripažintina, kad technologijos vystosi ir gali ateiti laikai, kuomet DI pasieks tokį išmanumo laipsnį, kuris atitiks priimtiną išradingumo lygį. Bet tie laikai dar neatėjo, o ar ateis, tai priklauso tik nuo teisės aktų leidėjo ir jo požiūrio į patentų teisės subjektų rato išplėtimą.

Pareiškėjas ir jo atstovai nebuvo patenkinti tokiu sprendimu ir teikė apeliaciją, kuri 2022 rugpjūčio 5 d. vėlgi buvo atmesta. Remiantis viešais duomenimis, šis sprendimas planuojamas apskųsti aukštesniu lygiu dar kartą.

Jungtinė Karalystė

Jungtinėje Karalystėje S.Thaler paraiška taip pat buvo atmesta, o ją apskundus – apeliacinis teismas skundo netenkino argumentuojant tuo, kad teisinis reguliavimas dėl išradėjo yra absoliučiai aiškus ir išradėju gali būti tik fizinis asmuo. Tuo tarpu teismas gali tik aiškinti teisės aktus, bet ne juos leisti, nesvarbu koks didelis poreikis bebūtų.

Apskundus aukštesnės instancijos teismui buvo gauta ta pati išvada – esamas teisinis reguliavimas nepripažįsta DI išradėju. Teismai privalo taikyti teisę tokią, kokia ji yra šiandien. Šis sprendimas, remiantis viešais duomenimis, taip pat dar žadamas apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Įdomu tai, kad po šių teismų sprendimų į diskusiją įsitraukė ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos. Jų pozicija – DI išrastus išradimus patentų teisė faktiškai gali apsaugoti, bet išradėju privalo būti nurodytas pirminis išradėjas – fizinis asmuo. O kardinaliems pokyčiams būtina inicijuoti tarptautines diskusijas ir galvoti, kaip atitinkamai apsaugoti DI išradimus ateityje.

Australija

S. Thaler bandymas Australijoje patento išradėju nurodyti DI buvo garsiausiai pasaulyje nuskambėjęs atvejis. Australijos patentų biurui atmetus paraišką buvo pateiktas apeliacinis skundas teismui ir gauta teigiama išvada – DI gali būti nurodytas išradėju. Tai buvo pirmasis teismo sprendimas pasaulyje (2021 m.), leidžiantis išradėju nurodyti DI.

Australijos teismas priimdamas šį 228 pastraipų sprendimą argumentavo, kad jog Australijos teisės aktai išradimo autoriaus neapibrėžia tik kaip žmogaus, o galimybė išduoti patentą išradimui, kurį sukūrė DI, demonstruoja dabartinę technologijų realybę bei skatina inovacijų augimą. Teismas nurodė, kad draudimas DI būti išradėju lemtų rezultatą, kuris nesuderinamas su nurodytu paties įstatymo ir reglamento tikslu – sukurti patentų sistemą, kuri skatina ekonominę gerovę per technologines naujoves ir jų sklaidą.

Užuot sutelkęs dėmesį į žodžio „išradėjas“ apibrėžimą, kaip jis pateikiamas įstatyme ir reglamentuose, Australijos teismas nurodė: „mes esame kūriniais ir patys kuriame“, keldamas klausimą „kodėl mūsų pačių kūriniai negali kurti?“. Sprendimu teismas skatino diskusiją, kaip galėtų būti keičiamas dabartinis „išradėjo“ apibrėžimas įtraukiant ne tik žmogaus, bet ir DI kūrybinį indėlį. Atsižvelgiant į tokio indėlio dydį, kas visgi turėtų būti laikomas „tikruoju išradėju“? Variantai galėtų būti ir juos turi apsvarstyti įstatymų leidėjai: mašinos, kurioje veikia DI programinė įranga, savininkas; DI programinės įrangos kūrėjas; DI šaltinio kodo autorių teisių savininkas; asmuo, kuris administruoja duomenis, kuriuos, kurdamas naudoja DI; ir kt.

Šis sprendimas vėliau buvo apskųstas apeliacine tvarka, o 2022 m. balandžio 13 d., panaikinus  pirmosios instancijos teismo sprendimą, Australijos patentų biuro skundas buvo patenkintas. Argumentai buvo griežti ir konkretūs – patentų įstatymo ir reglamentų prasme išradėju vienareikšmiškai gali būti tik fizinis asmuo. Toks išradėjas turi būti aiškiai identifikuotas. Teismas pabrėžė, kad Australijos patentų teisė grindžiama „išradėjo“, kuris yra fizinis asmuo ir jo proto galimybių, egzistavimu. Patentuotini išradimai gali atsirasti tik iš fizinio asmens, o ne iš mašinos, neturinčios nei fizinės, nei juridinės tapatybės. Atitinkamai, DABUS ir bet kokios kitos DI sistemos negali būti laikomos išradėjais pagal galiojantį teisinį reguliavimą Australijoje ir jis negali būti aiškinamas jokia kita, išskyrus įstatymine, prasme.

Pietų Afrika

Pietų Afrikos Intelektinės nuosavybės biuras patenkino mokslininko S. Thaler paraišką, kurioje DABUS buvo nurodytas kaip išradėjas. Tai sukėlė audringas diskusijas DI ir intelektinės nuosavybės profesionalų tarpe. Tačiau verta pažymėti, kad Pietų Afrikoje galioja taip vadinama pareikštinė patentų registravimo sistema, kuomet patentų biuras tikrina tik paraiškos atitikimą formaliems reikalavimams, bet neatlieka paties patento ekspertizės. Teisės aktuose yra numatyti tam tikri pagrindai įregistruoto patento atšaukimui, todėl lieka klausimas, ar šis patentas nebus užginčytas ateityje.

Kaip bebūtų, šiandienos duomenimis, tai vienintelis atvejis pasaulyje, kuomet patentas yra išduotas ir galioja nurodant DI kaip išradėją.

Iš valstybių sprendimų darytina išvada, jog paraiškos formai taikomų reikalavimų šiandien pakeisti neįmanoma, dėl nesureguliuotos tolesnės rinkos leidus DI būti teisėtam patento turėtojui, o būtent, neatsakytų klausimų: kam būtų skiriamas atlygis už patento sukurtų išradimų generuojamas pajamas? Kas būtų atsakingas už patento kūrėjo priežiūrą? Kas turėtų prisiimti atsakomybę už DI kaip patento kūrėjo veikas ir jų teigiamus bei neigiamus padarinius? Tikėtina, kad tik suformavus tokią sistemą, bus galima priimti atitinkamus sprendimus dėl leidimo praplėsti patento kūrėjo sąvoką – paaiškina I. Milkamanavičiūtė.

KADA IR KOKIAS TEISES SUTEIKSIME DI? ADVOKATO PROGNOZĖS ATEIČIAI

„Galima konstatuoti, kad DI vystomas pakankamai greitai ir jo galimybės sparčiai didėja. Todėl greitu metu privalėsime spręsti ir apsispręsti, ar tobulesnės DI formos (greičiausiai, pažangesni robotai) turi būti teisine prasme saugomos“ – atkreipia dėmesį AAA Law vyresnysis teisininkas, advokatas Edvardas Steckis.

Galbūt pradžioje DI įgijus daugiau savarankiškumo jis bus saugomas panašiai kaip šiuo metu yra saugomi, pavyzdžiui, gyvūnai. Tokiu atveju turėsime apibrėžti mūsų elgesio su DI ribas ir numatyti jo laikymo sąlygas bei nustatyti, kas yra jo šeimininkas, kokius veiksmus yra leidžiama ir draudžiama su juo atlikti. Turbūt lygiagrečiai turėsime įvardinti, kas yra žiaurus elgesys su DI, numatyti jos savininkui tam tikras pareigas palaikyti DI bei tinkamai juo rūpintis. Galop galbūt įtvirtinsime ir sąlygas, kaip konkreti DI forma turi baigti egzistuoti (iš esmės – nustatysime jo mirties sąlygas).

Nors daugeliui tai gali atrodyti fantastikos sritimi, bet kaip matome iš, pavyzdžiui, 2017 m. Europos Parlamento rezoliucijos ir rekomendacijų Europos Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2103(INL)), ES jau dabar yra siūloma kaip bendruosius principus taikyti amerikiečių rašytojo I. Asimovo suformuluotus dėsnius, kurie tiesiogiai gimė mokslinės fantastikos kūrinyje.

Pavyzdžiui, I. Asimovo 1943 m. apsakyme „Runaround“, yra įvardijami tokie dėsniai: robotui nevalia sužeisti žmogaus ar per savo neveiklumą leisti žmogui patirti skriaudą; robotas turi klausyti žmogaus jam duotų nurodymų, nebent jie prieštarautų pirmajam dėsniui; robotas turi saugoti savo paties egzistavimą, nebent toks saugojimas prieštarautų pirmajam ar antrajam dėsniui; robotas negali pakenkti žmonijai ar savo neveiksnumu leisti, kad žmonijai būtų pakenkta.

Tačiau didžiausias iššūkis ir įstatymų leidėjams, ir visuomenei, ateityje bus teisinio subjektiškumo DI suteikimas ir apibrėžimas. Teisinis subjektiškumas – tai galėjimas ir gebėjimas DI būti savarankišku teisinių santykių subjektu ir dalyviu. Šiuo metu tai atrodo gana utopiška, tačiau anksčiau ar vėliau šį klausimą reikės spręsti, o pastarieji ginčai dėl išradėjo teisių suteikimo DI tik patvirtina, kad tas momentas jau yra netolimoje ateityje.

Manytina, kad teisinio subjektiškumo aspektu DI iš pradžių bus traktuojamas kaip gyva būtybė, kuri yra kito asmens nuosavybė (pavyzdžiui, valstybės, įmonės ar bet kurio žmogaus). Teisinis reguliavimas greičiausiai bus pritaikytas iš kažkada egzistavusių vergovės teisinius santykius reglamentavusių teisės aktų, numatant principinę nuostatą, kad DI nėra laisvas nuo jo savininko bei įtvirtinant tam tikrus judėjimo, veiklos ribojimus, o taip pat teisę savininkui (ar pavyzdžiui, kažkokiai valstybės institucijai) bausti ar net sunaikinti konkrečią DI formą ir, žinoma, įtvirtinant teisę savininkui naudotis DI formos sukurtais kūriniais, darbų rezultatais.

„Šalia to, greičiausiai paliksime jau anksčiau minėtą reguliavimą, kuriame bus numatytos savininko teisės ir pareigos dirbtinio intelekto atžvilgiu (nesielgti žiauriai, nekankinti, nenaikinti DI kitaip nei leidžiama įstatymų ir pan.). O dar tolimesnėje ateityje DI turbūt leisime naudotis kažkokia savo darbų rezultatų ar kūrybos dalimi, o gal net ir mokėsime tam tikrą užmokestį“ – prognozėmis dalinasi advokatas E. Steckis.