• Banco Finantia užprotestavo prekių ženklą FINASTA 35 ir 36 klasėse, remiantis ankstesniu prekių ženklu BANCO FINANTIA, taip pat apimančiu 35 ir 36 klasių paslaugas
• Protestų skyrius pažymėjo, kad ankstesnio prekių ženklo sutampantis elementas buvo silpnas
• Ženklų skirtumai neliktų nepastebėti, ypač dėmesingo vartotojo

Turto valdymo grupė Lietuvos įmonė AB „Invalda INVL“ apgynė savo ES žodinį ženklą FINASTA protesto (Protesto Nr. B 3 150 256), pateikto Portugalijos banko „Banco Finantia SA“, procedūroje

Aplinkybės

2021 m. gegužės 17 d. Invalda pateikė paraišką įregistruoti ES žodinį prekių ženklą FINASTA (Nr. 018472953) 35 ir 36 klasių paslaugoms. 2021 m. liepos 9 d. Banco Finantia pateikė protestą ESINT dėl visų prekių ženklo FINASTA paslaugų, remiantis savo ankstesniu vaizdiniu ES prekių ženklu, pavaizduotu žemiau (Registracijos Nr. 17693185), registruotu 35 ir 36 klasių paslaugoms:

Protestas buvo grindžiamas Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktu.

Sprendimas

ESINT Protestų skyrius atmetė protestą visa apimtimi, leisdamas įregistruoti ES prekių ženklą FINASTA (Nr. 018472953).

Išnagrinėjęs palygintas 35 ir 36 klasių paslaugas, Protestų skyrius konstatavo, kad ginčijamos paslaugos iš dalies buvo tapačios arba įvairiu laipsniu panašios, ir iš dalies – nepanašios. Kadangi lyginamos paslaugos gali būti brangios arba turėti svarbių finansinių ir (arba) komercinių pasekmių, Protestų skyrius pripažino, kad visuomenės, kurią sudaro plačioji visuomenė ir profesionalai, atidumo laipsnis būtų gana aukštas.

Dėl lyginamų žymenų Protestų skyrius nurodė, kad ankstesniame žymenyje BANCO FINANTIA (vaizdinis) yra žodinis elementas „banco“, kuris yra silpnas, nes žodis „banco“ portugalų ir ispanų kalbomis reiškia „bankas“. Be to, šis žodis turi panašių atitikmenų ir kitose kalbose („banca“ italų kalba, „banque“ prancūzų kalba, „bank“ anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis, „banka“ kroatų, slovėnų, slovakų ir latvių kalbomis ir „bankas“ lietuvių kalba). Dėl šios priežasties bent dalis visuomenės gali lengvai suprasti žodinio elemento „banco“ reikšmę, susijusią su minėtomis paslaugomis. Kitose kalbose atitikmuo labai skyrėsi, pavyzdžiui, estų kalba „pank“. Visgi Protestų skyrius žymenis vertino iš visuomenės, kuriai žodinis elementas „banco“ yra prasmingas ir aprašomasis, perspektyvos, nes toks požiūris buvo naudingiausias oponentui.

Kas liečia žodinį elementą „Finantia“, tai Protestų skyrius nurodė, jis yra silpnas, nes turi tą pačią šaknį kaip ir žodis „finance“ (liet. finansai), be to, kitose kalbose yra panašių atitikmenų. Atsižvelgdamas į atitinkamas paslaugas, jis padarė išvadą, kad „Finantia“ būtų suvokiama kaip nuoroda į „finance“.

Ankstesnio prekių ženklo vaizdinis elementas buvo nustatytas kaip turintis įprastą skiriamąjį laipsnį, nes jis nebuvo įprastos formos ir neturėjo reikšmės atitinkamoms paslaugoms.

Protestų skyrius taip pat nusprendė, kad ginčijamo žymens žodinis elementas „Finasta“ paprastai būtų suvokiamas kaip išgalvotas, beprasmis žodis, dėl to turintis įprastą skiriamąjį laipsnį. Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad dalis visuomenės žodinį komponentą „fin“ gali suvokti kaip nuorodą į finansus, bent jau finansinių paslaugų kontekste. Todėl elementas „fin“ turėtų labai ribotą skiriamąjį požymį su finansais susijusios veiklos ar institucijų atžvilgiu. Likęs komponentas „asta“ būtų išgalvotas ir turintis įprastą skiriamąjį laipsnį.

Įvertinęs žymenis sudarančių elementų skiriamąjį požymį ir poveikį, Protestų skyrius nurodė, kad žymenys vizualiai buvo mažai panašūs, fonetiškai panašūs mažiau nei vidutiniškai ir konceptualiai nepanašūs arba panašūs nedideliu laipsniu.

Visgi suklaidinimo galimybė buvo paneigta, atsižvelgiant į visus protestui reikšmingus veiksnius – pirmiausia į neturinčių skiriamojo požymio ar silpnų elementų įtaką. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, jeigu prekių ženklai turi identiškas dalis, kurios yra silpnesnės arba neturi skiriamojo požymio, turi būti teikiama didesnė reikšmė bendram žymenų vertinimui.

Protestų skyrius pažymėjo, kad ankstesnio prekių ženklo sutampantis elementas buvo silpnas. Šis elementas būtų suvokiamas kaip visuma, kaip nuoroda, žodžio „finance“ variantas ar neteisingai užrašytas šis žodis, tuo tarpu ginčijamame ženkle žodis „Finasta“ paprastai būtų suvokiamas kaip išgalvotas, o kai kurie vartotojai galėtų suvokti elementą „fin“ kaip reiškiantį finansus. Ši aplinkybė paveikė bendrą įspūdį ir ženklų suvokimą, ir lėmė konceptualų skirtumą arba nedidelį panašumą, pagrįstą „finansų“ reikšme, kuri iš esmės yra aprašomoji ir negali būti monopolizuota.

Protestų skyrius nurodė, kad nors lyginami ženklai vizualiai ir fonetiškai sutapo daugeliu žodinių elementų raidžių/garsų, antroje ženklų dalyje „ntia“ ir „sta“ buvo didelių skirtumų, kurie buvo lengvai pastebimi ir lėmė bendrą susidariusį įspūdį. Be to, ankstesniame prekių ženkle, nepaisant jo aprašomojo pobūdžio, visų pirma buvo žodinis elementas „banco“ ir skiriamasis vaizdinis elementas logotipo forma.

Didelis atitinkamos visuomenės dėmesys taip pat užkirto kelią bet kokiai lyginamų prekių ženklų suklaidinimo galimybei, kadangi Protestų skyriaus nustatyti skirtumai neliktų nepastebėti. Atvirkščiai, šie skirtumai neutralizuotų panašumus ir atitinkamos visuomenės sąmonėje suformuotų pakankamai skirtingą bendrą ženklų įspūdį.

Protestų skyrius taip pat nurodė, kad toks suklaidinimo galimybės nebuvimas a fortiori būtų taikomas tai visuomenės daliai, kuri nesuvoktų „banco“ reikšmės, o jei ir suvoktų, tai ne taip aiškiai ir aprašomuoju būdu. Šis elementas labiau nurodytų komercinę kilmę, kas padidintų šio elemento skirtingą poveikį bendram žymenų sukuriamam įspūdžiui, dar sumažindamas jų panašumą.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nebuvo jokios galimybės suklaidinti visuomenę. Todėl protestas buvo atmestas.

Terminas apskųsti šį sprendimą baigėsi 2024 m. rugsėjo 10 d. Kadangi apeliacija nebuvo pateikta, sprendimas įsiteisėjo ir ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas.

Byloje „AAA Law“ atstovavo įmonę AB „Invalda INVL“

Šis straipsnis 2024 m. spalio mėn. buvo išleistas WTR Daily, World Trademark Review. Daugiau informacijos: www.worldtrademarkreview.com