Registruojamas prekių ženklas turi atitikti nemažai reikalavimų – būti originalus, išsiskiriantis, nebūti tapatus jau esamiems, neklaidinti ir pan. Dar viena sąlyga – jis turi neprieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei.

„Šis reikalavimas yra bene daugiausia diskusijų ir audrų keliantis kriterijus, dėl kurio galvas tenka pasukti ir ženklodaros, rinkodaros specialistams, ir teisininkams“, – teigia mūsų asocijuota partnerė ir patentinė patikėtinė Vilma Dauskurdienė.

Pavyzdžiui, Lietuvoje už šio kriterijaus užkliuvo ir „dzin“, „blekseilas“, „bardakas“ ar „Keulė Rūkė“, tuo tarpu Europos Sąjungoje (ES) sėkmingai registruojami tokie prekių ženklai kaip „fucking awesome“ ar „Fack Ju, Göhte“.

Tačiau ir ES yra raudonųjų zonų, pavyzdžiui, laikomasi nuostatos, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštarauja prekių ženklai, kuriuose vartojami nusikalstamos grupės, teroristų vardai („Bin Laden“, „La Mafia“, „Pablo Escobar“, „Protein Mafia“), sovietiniai simboliai (pjautuvas ir kūjis), keiksmažodžiai („Kurwa Vodka“), taip pat narkotines medžiagas vaizduojantys ženklai („Opium“, „Peanut Extasy“, „Weedshop“), įskaitant „Cannabis“ (nebent naudojama nuoroda į medicinos reikmėms skirtą vaistą).

ES taip pat griežtai neregistruojami ženklai, kai jais siekiama gauti finansinės naudos iš to, kas yra visuotinai pripažinta tragišku įvykiu.

„Pavyzdžiui, tai Rusijos karas Ukrainoje, COVID-19 pandemija – buvo bandoma registruoti legendine tapusią frazę apie tam tikra kryptimi siunčiamą laivą (rusų ir anglų kalbomis), COVIDIOT, „COVID_19 Worldwide board game“. Šiuos ženklus buvo atsisakyta registruoti“, – pavyzdžių pateikia V. Dauskurdienė.

Kodėl tokie skirtumai? Ar ES rengiamos prekių ženklų, prieštaraujančių viešajai tvarkai ir gerai moralei, vertinimo gairės šią praktiką suvienodins?

Kviečiame skaityti apie tai Verslo žinių straipsnyje.