Advokatų profesinės bendrijos partneris, advokatas
NT paskirties klaidinantis įvardinimas reklamose yra problema [15min]
Nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portaluose randasi įvairiausių skelbimų, kuriuose po „butais“ slepiasi kitos patalpos.
„AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis 15min portalui teigė, kad nekilnojamojo turto paskirties klaidinantis įvardinimas reklamose ar preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse yra problema.
Pasak advokato, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėlto netgi yra atlikusi NT rinkos dalyvių reklamos bei ir preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių stebėseną ir paskelbusi ataskaitą.
Joje akcentuota, kad NT pardavimo rinkoje egzistuoja net keletas patalpų apibūdinimų, kurie vidutiniam vartotojui gali būti neaiškūs, nesuprantami, klaidinantys („poilsio patalpos“, „svečių namų patalpos“, „apartamentai“, „būstas“, „nauji Jūsų namai“, „studija“).
„Be to, ir pačiose preliminariosiose ar rezervavimo sutartyse nekilnojamojo turto paskirtis (gyvenamoji, negyvenamoji) ne visada aiškiai nurodoma. Tokiu būdu vidutiniam vartotojui, kuris susidomi siūlomomis įsigyti patalpomis, yra sunku atskirti, kokios paskirties būstas yra siūlomas ir dėl kokių – gyvenamųjų ar negyvenamųjų – patalpų įsigijimo sudaroma preliminarioji pirkimo-pardavimo (rezervacijos) sutartis. Toks klaidinimas gali būti pripažintas neteisėtu Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pagrindu“, – komentuoja E. Steckis.
Kodėl tiksli ir aiški NT paskirtis yra svarbu?
„Nes negyvenamosios paskirties patalpos nuo gyvenamosios paskirties patalpų reikšmingai skiriasi savo techninėmis, teisinėmis, mokestinėmis detalėmis. Tai nėra tik teoriniai skirtumai“, – sako Edvardas.
Jis pateikė pavyzdį, kad negyvenamosios paskirties patalpoms taikomi kitokie, dažniausiai mažesni, techniniai reikalavimai dėl priešgaisrinių savybių, garso izoliacijos, parkavimo vietų skaičiaus.
„Patalpų paskirtis gali lemti banko paskolos gavimo sąlygas (pvz., ar bus taikomos vartotojui palankios sutarčių sąlygos, galiojančios tik imant būsto kreditą).
NT paskirtis taip pat beveik visada nulemia ir mokestinius NT niuansus. Komercinis NT (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nepriklausomai nuo to, kokia jo vertė, išskyrus kelias nedideles išimtis. Šis dydis gali būti pakankamai ženklus – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės (konkretų dydį nustato savivaldybės taryba). Šiuo metu Finansų ministerijos įregistruotose NT mokesčio įstatymo pakeitimuose numatyta, kad komercinės paskirties turtui būtų taikomas dar ir papildomas 0,2 proc. tarifas, jeigu įstatymą priims Seimas“, – aiškina advokatas.
Be to, pasak jo, teisės aktai numato, kad negyvenamosios paskirties patalpos turėtų būti naudojamos tik ta paskirtimi ir tik tuo naudojimo būdu, kokiu jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
„Patalpų naudojimas ne pagal paskirtį gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 str. Tiesa, šiuo metu yra leidžiama deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose, tačiau toks reguliavimas automatiškai nesuteikia leidimo faktiškai naudoti patalpas ne pagal jų paskirtį.
Be abejo, paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją pakeisti galima, tačiau tai padaryti nėra taip paprasta. Tam padaryti yra būtina koreguoti atitinkamų patalpų techninius sprendimus (pavyzdžiui, priešgaisrinius, garso izoliacijos ir pan.), kad jie atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Tai iš vartotojo reikalauja ženklių finansinių, laiko sąnaudų“, – teigia E. Steckis.
Kaip to išvengti?
„Rekomenduojame nepasikliauti vien tik reklaminiais NT skelbimais, pardavėjo ar jo atstovo pažadais, bet visada pirmiausia prašyti pateikti susipažinti norimo įsigyti NT išrašą iš VĮ „Registrų centras“ ir įsitikinti, kad reklamoje nurodoma ir faktinė NT išraše nurodyta paskirtis sutampa. Išrašas turėtų būti gana naujas, ne metų ar penkių senumo“, – pataria advokatas.
Anot jo, lygiai taip pat atidžiai reikėtų tikrinti pasirašomos preliminariosios sutarties sąlygas, kuriose aptariama NT paskirtis, t. y. ar ji sutampa su anksčiau aptarta ar reklamose nurodyta paskirtimi, ar ji pirkėjui yra aiški ir jis supranta, kokios rizikos kyla įsigyjant negyvenamosios paskirties NT.
„Jeigu rizikos suprantamos ir vis tiek norima tokį turtą įsigyti – vertėtų atidžiai išanalizuoti pardavėjo įsipareigojimus tokią paskirtį pakeisti, kokie įsipareigojimų įvykdymo terminai ir kokios teisinės pasekmės numatytos pardavėjui, jeigu jis jų laiku neįvykdys“, – komentavo Edvardas.
Pilną straipsnį skaitykite čia.