Vadovaujanti partnerė, Europos patentinė patikėtinė
Prekių ženklas – spalva. „Omniva“ sėkmės pavyzdys [Verslo Žinios]
Prekių ženklai gali būti įvairių formų. Be tradiciniais laikomų žodinių ar grafinių prekių ženklų registruojami taip pat gali būti multimedijos, judesio, poziciniai, erdviniai, garsiniai, rašto, hologramos prekių ženklai.
Kaip prekių ženklas taip pat gali būti registruojama spalva. Teoriškai gali, tačiau praktiškai užregistruoti spalvą kaip prekių ženklą yra sudėtinga. Itin konkurencinguose sektoriuose, kuriuose yra daug žaidėjų ir daug tos kategorijos prekių ar paslaugų, gauti išimtines teises į spalvą praktiškai yra neįmanoma.
Pergalės ir pralaimėjimai Lietuvoje bei ES
Lietuvoje iš viso bandymų užregistruoti spalvą – prekių ženklą buvo 12 ir tik 3 iš jų buvo sėkmingi. Palyginimui – kitų formų prekių ženklų per metus Lietuvoje yra registruojama apie 2500.
Pavyzdžiui, prekių ženklą – baltos ir žalios spalvų derinį – sporto varžyboms ir sporto atributikai pavyko registruoti VšĮ „Žalgirio krepšinio centras”. Rudą spalvą – skubių siuntų „UPS“ įmonei iš JAV.
Tačiau buvo ir nesėkmių: geltonos ir mėlynos spalvos derinio nepavyko įregistruoti dėvėtų drabužių tinklui „Humana“, geltonos spalvos – AB „Lietuvos paštas“, oranžinės rusvos spalvos – AB „Pieno žvaigždės”.
Prekių ženklo – spalvos registravimas nėra dažnas atvejis ir Europos Sąjungoje (ES). Galima išskirti visiems žinomą šokoladą „MILKA“, kurio violetinė spalva yra sėkmingai užregistruota kaip prekės ženklas. ES taip pat yra registruotas žalios ir geltonos spalvos derinys traktoriams „John Deere“.
Tačiau ir ES sekasi ne visiems. Pavyzdžiui, JAV įmonei nepasisekė registruoti geltonos spalvos kramtomai gumai „WRIGLEY‘S“ žymėti. Vokietijos įmonei nepavyko registruoti oranžinės ir pilkos spalvų derinio „Stihl“ įrankiams.
Kodėl vieniems pavyksta, kitiems – ne?
Pirma, vien tik spalva savaime neturi skiriamojo požymio, kuris yra privalomas reikalavimas norint registruoti prekių ženklą. Paprastai vartotojai nėra įpratę atskirti prekes ir paslaugas vien tik pagal spalvą. Rinkdamiesi ir pirkdami jie orientuojasi į pavadinimus ir grafinius elementus.
Antra, spalvų skaičius yra ribotas, todėl išimtinių teisių į spalvą suteikimas vienam asmeniui gali pažeisti viešąjį interesą ir apriboti spalvų prieinamumą kitiems rinkos dalyviams.
Todėl tik tuomet, jeigu spalva dėl jos ilgalaikio ir nuoseklaus naudojimo konkrečioje rinkoje tarp vartotojų įgyja taip vadinamąjį skiriamąjį požymį, ji gali būti registruota ir suteikti savininkui išimtines teises. Tačiau ir čia yra papildomų sąlygų – įrodyti tą turi pareiškėjas, pasitelkdamas eilę priemonių.
„Omniva“ sėkmės pavyzdys
Vienas naujausių sėkmingo prekių ženklo – spalvos registravimo pavyzdžių yra „Omniva“. Balandžio mėn. buvo sėkmingai užregistruota oranžinė spalva ir oranžinės bei baltos spalvos derinys paštomatų ir kurjerių paslaugoms žymėti.
„AAA Law“ Europos patentinė patikėtinė, partnerė Aušra Pakėnienė, atstovavusi „Omniva“ šiame procese, akcentuoja, kad sėkmė susidėjo iš daugelio faktorių.
„Pagrindinė sėkmės priežastis buvo tai, jog pavyko įrodyti, kad šios spalvos paštomatų ir kurjerių paslaugų rinkoje tarp vartotojų yra pasiekę išskirtinę žinomumo ir atpažįstamumo ribą bei yra siejamos būtent su „Omniva“.
Pateikėme įrodymus, kad šios spalvos paštomatų ir kurjerių paslaugoms „Omniva“ buvo naudojamos ilgiau nei 10 metų, nuo 2013 m. Taip pat pagrindėme, kad pats naudojimas buvo labai aktyvus, nepertraukiamas, nuolatinis, geografiškai paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat pasiekiamas tiek internetu, tiek gyvai iš bet kurios Lietuvos vietos.
Teikdami paraišką taip pat rėmėmės nepriklausomos tyrimų bendrovės „Norstat“ 2024 m. atliktos visuomenės apklausos duomenimis, pagal kuriuos oranžinės spalvos ženklą žinojo ir siejo jį su „Omniva“ 69 proc. apklaustųjų, tuo tarpu oranžinės ir baltos spalvos derinį – net 72 proc. apklaustųjų.
Svarbų vaidmenį suvaidino ir įrodymai apie reikšmingas „Omniva“ investicijas į prekių ženklo – spalvos reklamą ir pajamas, gautas už suteiktas paslaugas.
Apibendrinant – tam, kad ženklą-spalvą registruoti, turi būti įrodytas ilgalaikis, dažnas ir intensyvus, geografiškai paplitęs spalvos naudojimas, įmonės investicijos į ženklo-spalvos garsinimą ir žinomumo didinimą bei tai, jog vartotojai atpažįsta gamintojo prekes ar paslaugas vien tik pagal spalvą ir žinomumas turi būti reikšmingos visuomenės dalies.
Be to, spalva gali būti registruota kaip prekių ženklas tik tuomet, kai ji nėra įprasta toms prekėms ir paslaugoms ar yra jų spalva. Pavyzdžiui, oranžinė spalva negalėtų būti įregistruota apelsinams ar raudona – gesintuvams“ – patirtimi dalinasi A. Pakėnienė.
Daugiau apie „Omniva“ sėkmės atvejį skaitykite „Verslo Žinių“ straipsnyje.