Nuo 2022 m. sausio mėnesio VĮ „Registrų centras“ pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos posistemis JANGIS. Tai yra techninis-informacinis instrumentas, padedantis praktikoje įgyvendinti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 4-ąją ES kovos su pinigų plovimu direktyvą. Šiais teisės aktais yra siekiama riboti nusikalstamų tikslų turinčių asmenų veiklą tais atvejais, kuomet fiziniai asmenys savo tikrąją tapatybę slepia pasinaudodami korporatyvinėmis sistemomis.

JANGIS posistemis suteikia galimybę juridiniams asmenims pateikti duomenis apie fizinius asmenis – galutinius naudos gavėjus (angl. UBO – Ultimate Beneficial Owners). Pažymėtina, jog šiandien tokios informacijos teikimas jau yra būtina sąlyga juridiniam asmeniui gauti paslaugas finansų įstaigose (pvz. sąskaitų atidarymas, piniginės operacijos), atliekant notarinius veiksmus (pvz. sandorių tvirtinimas) ir kita.

Svarbu tai, jog tokių veiksmų priežiūrą vykdantys subjektai (pvz. auditoriai, antstoliai, notarai) taip pat yra įpareigoti naudotis JANGIS pateiktais duomenimis ir bet kuriame etape gali pareikalauti bendrovės pateikti tokius duomenis registrui.

Galutinio naudos gavėjo sąvoka

Galutinis naudos gavėjas yra asmuo, kuriam priklauso įmonė, arba kuris ją kontroliuoja. Galutiniu naudos gavėju yra laikomas fizinis asmuo, kuris:

• būdamas juridinio asmens savininku ir turėdamas daugiau kaip 25 % akcijų, pajų ar įnašų ar (ir) balsų, gauna iš jo naudą;
• kitais būdais kontroliuoja juridinį asmenį. Pavyzdžiui, turi teisę paskirti arba atšaukti juridinio asmens vadovą, priimti kitus strateginio pobūdžio sprendimus;
• kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį. Pavyzdžiui, yra jo vadovas, valdybos ar kito kolegialaus organo narys arba pirmininkas.

Kas ir kada turi pateikti duomenis apie savo naudos gavėjus?

Duomenų teikimas į naujai sukurtą posistemį JANGIS vyks etapais.

Jau prasidėjęs I – asis duomenų teikimo etapas yra aktualus tiems juridiniams asmenims, kurie tiesiogiai yra kontroliuojami tik savo galutinių naudos gavėjų, o būtent:

• fizinių asmenų, kurie turi didesnę kaip 25 % juridinio asmens nuosavybės dalį, ar
• tų asmenų (fizinių ir (arba) juridinių), iš kurių nei vienas neturi didesnės kaip 25 % juridinio asmens nuosavybės dalies. Tokiu atveju pagrindiniu naudos gavėju yra nurodomas juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo pirmininkas arba kitas vyresnysis vadovas.

2022 m. II – ąjame ketvirtyje juridiniams asmenims planuojama sudaryti galimybę teikti duomenis ir apie:

• fizinius asmenis, kurie juridiniame asmenyje bendrosios nuosavybės teise turi didesnę kaip 25 % nuosavybės dalį, ir
• netiesioginius naudos gavėjus (t. y. fizinius asmenis, kurie kontroliuoja juridinį asmenį, apie kurį duomenys teikiami JANGIS, per kitą juridinį asmenį, kuris turi daugiau kaip 25 % dydžio nuosavybės dalį juridiniame asmenyje). Jeigu juridinis asmuo yra kontroliuojamas per vieną ar kelis kitus juridinius asmenimis, JANGIS turės būti pateikta visa juridinio asmens struktūra iki pat galutinio naudos gavėjo – fizinio asmens – bei pateikiami duomenys apie visus tarpinius juridinius asmenis.

VĮ „Registrų centras“ teigimu, duomenų teikimas į JANGIS investicinių fondų vardu bei galimybė suinteresuotiems asmenims gauti informaciją iš JANGIS yra planuojamos 2022 m. II-ojo ketvirčio pabaigoje – III-iąjame ketvirtyje.

Informaciją apie galutinius naudos gavėjus JANGIS posistemėje gali pateikti visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Išimtis kol kas yra numatyta tik tokiems juridiniams asmenims, kurių savininkas (vienintelis dalyvis arba akcininkas) yra valstybė arba savivaldybė.

Atsakomybė už galutinių naudos gavėjų duomenų nepateikimą

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymas ir duomenų apie galutinius naudos gavėjus nepateikimas atsakingiems asmenims gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Apibendrinant, pritaikius administracinę atsakomybę gali būti taikomos tokios piniginės baudos:

• 500–1 800 EUR atsakingiems asmenims, už pakartotinį pažeidimą – 1 500–5 200 EUR;
• 2 000–3 500 EUR juridinių asmenų vadovams, už pakartotinį pažeidimą – 3 500–5 800 EUR.

Verta pažymėti, jog dėl duomenų apie galutinius naudos gavėjus nepateikimo juridiniams asmenims taip pat kyla rizika vieneriems metams būti įtrauktiems į viešai skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Tai reikštų, kad atitinkamu laikotarpiu juridinis asmuo negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, gauti paramos ar subsidijų.

Tokia sankcija yra numatyta Mokesčių administravimo įstatyme tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui būtų paskirta 1 500 EUR ar didesnė bauda ir (ar) jam būtų paskirta bauda už pakartotinai padarytą tokį administracinį nusižengimą.