AAA Law advokatų kontoros komandos parengta 2024-ųjų metų apžvalga ir prognozės 2025-iesiems. Svarbiausi reklamos, verslo teisės įvykiai, dirbtinio intelekto teisiniai iššūkiai, išradimų ir prekių ženklų apsauga bei rekomendacijos sėkmingam verslui.

Europos patentų indeksas: dirbtinio intelekto ir biotechnologijų srities augimas

Atskaitiniais metais buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 199275. Daugiausia išradimų patentuota skaitmeninių technologijų srityje, įskaitant dirbtinį intelektą (17749). Biotechnologijų srities išradimų daugėjo +5.9%. Pastaruosius kelerius metus biotechnologijų sritis auga sparčiau nei daugelis kitų sveikatos priežiūros ar chemijos sričių. Pastebimas paraiškų ne iš Europos (JAV, Japonija, Kinija, Korėja, kt.) augimas, kuris patvirtina Europos technologijų rinkos konkurencingumą ir išradimų patentavimo aktualumą.

Baigėsi dirbtinai padidintų nuolaidų galiojimo terminas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kaip veikia 30 dienų taisyklė ir padėjo tašką prekybininkų manipuliavimui nuolaidų dydžiu. Mažiausia prekės kaina per visą šį laikotarpį yra tikroji kaina ir atskaitos taškas tiek procentinių, tiek brauktų kainų komunikacijai. Praktika, kai vartotojai viliojami didele kainos nuolaida, skaičiuojama nuo paskutinės kainos, nors 30 dienų laikotarpiu kaina ir buvo mažesnė, yra neteisėta. Net ir aiškiai nurodant, kokia mažiausia kaina šiai prekei buvo taikyta anksčiau. Rekomenduojame tokias nuolaidų formules perkelti į marketingo archyvus.

Dizainų reforma: reikšmingas dizaino apsaugos sistemos modernizavimas

2025 m. įsigalios du ES dizainų reformos teisės aktai: Direktyva dėl dizaino teisinės apsaugos ir iš dalies pakeistas Reglamentas dėl Bendrijos dizaino. Esminis pokytis – išplėsta dizaino teisinė apsauga. Nuo šiol bus galima registruoti ir skaitmeninį bei virtualų dizainą, pavyzdžiui naudojant animaciją, vaizdo įrašus, kompiuterines vizualizacijas ar kompiuterinį modeliavimą. Taip pat patikslinta dizaino suteikiamų išimtinių teisių taikymo sritis, įtraukiant 3D spausdinimą. Iš naujo išdėstytas ir išplėstas sąrašas, iliustruojantis, kas yra gaminys. Įstatyminė gaminio sąvoka dabar aiškiai apima gaminių rinkinius, erdvinį daiktų išdėstymą, skirtą vidaus ar išorės aplinkai formuoti ir dalis, skirtas surinkti į sudėtinį gaminį, taip pat grafinius kūrinius ar simbolius, logotipus, paviršiaus raštus ir grafines vartotojo sąsajas. Įvedama „remonto sąlyga“ ir paaiškinama atsarginėms dalims taikoma apsaugos išimtis. Šia reforma pasenęs terminas „Bendrijos dizainas“ pakeičiamas į „Europos Sąjungos dizainas“.

Paslaptys galimos ir patentuose

Geopolitinės situacijos kontekste aktualu žinoti, kad išradimai, kurie susiję su gynyba ar kitais valstybės saugumu susijusiais aspektais, patentuojant ir gali, ir privalo išlikti įslaptinti – jokia patento informacija, įskaitant išradėjus ir išradimo pavadinimą, tokiu atveju nėra išviešinama. Kai kuriose šalyse patentinės paraiškos, kurių išradimai galimai susiję su valstybės gynyba ir saugumu, privalo būti pateikti nacionalinėje patentų tarnyboje. Tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija yra aktyvios šios sistemos dalyvės. Priklausomai nuo išradimo svarbos ir aktualumo, įslaptinto patento išradėjui ar pareiškėjui gali būti išmokamas atlyginimas pagal valstybės paslapčių subjekto ir išradėjo sudarytą sutartį. Lietuvoje su gynyba ir valstybės saugumu susiję išradimai taip pat gali ir yra saugomi pagal Lietuvos patentų įstatymo 26 str., kuriame yra numatytas atlyginimas įslaptinto patento išradėjui. Šiuo metu yra rengiamos ir papildomos tokių patentų apsaugos taisyklės.

Save the date! Vasario pradžioje bus atnaujinta ESINT parama prekių ženklų, dizaino registravimui, išradimų patentavimui ir „IP Scan“ paslaugai

Planuota, kad 2024-ieji bus paskutiniai ESINT paramos intelektinės nuosavybės apsaugai metai. Parama šiais metais buvo išnaudota dar net nepasibaigus kalendoriniams metams. ESINT duomenimis, beveik 70 000 pareiškėjų pasinaudojo šiuo projektu. Džiaugiamės galėdami informuoti, kad paramą visgi planuojama tęsti ir 2025-aisiais. Paraiškų priėmimą numatyta pradėti vasario pradžioje. Rekomenduojame verslui nedelsti ir kreiptis dėl paramos gavimo iškart paskelbus kvietimą. Manome, jog tendencija, kuomet paramos lėšos yra išnaudojamos anksčiau nei tikėtasi, išliks ir ateinančiais metais.

Dirbtinio intelekto (DI) aktas įsigaliojo ir pradedamas taikyti nuo 2025-02-02

Šiais metais priimtas ir įsigaliojęs DI aktas 2025-aisiais bus pradėtas taikyti. Anksčiausia – jau 2025-02-02 – įsigalios draudimas, taikomas nepriimtinos rizikos DI sistemoms. ES bus draudžiama diegti, naudoti bei rinkai pateikti nepriimtinos rizikos DI sistemas, kaip keliančias pavojų pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant privatumą ir nediskriminavimą. Nepriimtinos rizikos DI sistemomis laikomos sistemos, sukurtos valdžios institucijų nuolatiniam žmonių stebėjimui ar socialiniam vertinimui, DI pagrįsti manipuliavimo ar apgaulės metodai, taip pat biometrinis žmonių identifikavimas realiuoju laiku viešose erdvėse. Nuo 2025-02-02 taip pat įsigalios pareiga užtikrinti tinkamą su DI sistemomis dirbančių asmenų raštingumą DI srityje, todėl jau dabar reikėtų planuoti į DI sistemų valdymo procesus įtrauktų darbuotojų mokymus.

Naujasis Bendro galiojimo Europos patentas populiarėja. Prie sistemos prisijungė Rumunija

Remiantis Europos patentų tarnybos paskelbtais duomenimis, matomas ženklus ir lūkesčius viršijantis Bendro galiojimo Europos patentų (angl. Unitary Patent) skaičiaus augimas. Nuo įsigaliojimo pradžios šių patentų iš viso jau yra išduota virš 40000, vien per šiuos metus – virš 23000. Nuo 2024-ųjų rugsėjo prie sistemos prisijungė Rumunija, ir nuo šiol išradimų apsaugą galima gauti jau 18-iolikoje šalių iškart, neatliekant jokių papildomų veiksmų atskirų šalių nacionaliniuose patentų biuruose, nemokant registracijos mokesčių kiekvienoje šalyje atskirai.

2025-01-01 įsigalioja nauja tarptautinės Nicos klasifikacijos prekių ženklams redakcija

2025-01-01 įsigalioja nauja tarptautinės Nicos klasifikacijos prekių ženklams redakcija. Pakeitimai yra sąlygoti naujų technologijų, prekių ir paslaugų atsiradimo. Pavyzdžiui, Japonijos atstovų siūlymu į naująją prekių ženklų klasifikacijos redakciją įrašyti dirbtinio intelekto humanoidiniai robotai (buitinio valymo ir skalbimo reikmėms), Prancūzijos atstovų siūlymu – išmanieji drabužiai, žaislai ir šaldytuvai, elektromobilių įkrovimo stotelių rezervavimo paslauga, Pietų Korėjos – naminių gyvūnų žaidimo aikštelių teikimo paslauga, Singapūro – talpiniai antpirščiai prietaisams su jutikliniu ekranu, Šveicarijos – elektroninis kriptovaliutos saugojimas, ir kt. Dar didesnių pakeitimų Nicos klasifikacijoje laukiama 2028-aisiais, kuomet įsigalios 13-oji redakcija.

Namų darbai bendrosios paskirties dirbtinio intelekto tiekėjams

Dirbtinio intelekto aktas numato aukštus skaidrumo ir autorių teisių apsaugos standartus. Paaiškinti, kaip juos verslui tinkamai įgyvendinti, numatyta Praktikos kodeksu, kurį šiuo metu rengia Europos dirbtinio intelekto biuras. Šį kodeksą planuojama paskelbti 2025 m. balandžio mėn. Neseniai paskelbtas pirminis jo projektas. Kartu ėmė aiškėti priemonės, kurių bendrosios paskirties dirbtinio intelekto tiekėjai turės imtis šiose srityse. Pavyzdžiui, Praktikos kodeksas numato dirbtinio intelekto tiekėjų pareigą turėti viešai prieinamą Priimtino naudojimo politiką. Praktikos kodekso projekte gana aiškiai apibrėžti ir reikalavimai šios politikos turiniui. Joje turės būti pateiktas išsamius leidžiamų ir draudžiamų veiksmų sąrašas, numatyta dirbtinio intelekto modelio naudotojų veiklos stebėsenos tvarka, išspręsti prieigos prie paskyrų nutraukimo ir panašūs klausimai. Kas savo ruožtu reiškia, kad tinkamas laikas pradėti galvoti apie šiuos klausimus yra jau dabar.

Nobelio premijos laureatai yra >100 patentų bendraautoriai

Nobelio premija chemijos srityje šiais metais skirta mokslininkams, kurie sukūrė dirbtinio intelekto modelį „AlphaFold2“, gebantį nuspėti sudėtingas baltymų struktūras ir mokslininkui, sukūrusiam kompiuterinę programą „Rosetta“, gebančią kurti gamtoje neegzistuojančius baltymus. Šie išradimai įgalino ženkliai efektyviau kurti diagnostikos priemones, inovatyvius vaistus ir kt. Įdomu tai, kad vien pats „Rosetta“ kūrėjas yra daugiau kaip 100 patentų, susijusių su naujo dizaino baltymais, bendraautoris. Be to, „Rosetta“ kodas buvo atskleistas plačiajai visuomenei bei mokslininkams, o tai neabejotinai paskatino dar didesnį išradimų ir inovacijų skaičių šioje srityje.

Dirbtinio intelekto ir autorių teisių dvikova. Kas laimi?

Hamburgo (Vokietija) teismas nusprendė, kad autorių teisių objektai – nuotraukos – gali būti panaudotos be autoriaus sutikimo apmokant dirbtinį intelektą, jeigu teisių turėtojas nėra aiškiai nesutikęs su tokiu naudojimu. Toks nesutikimas turi būti išreikštas kompiuterio skaitomu formatu.  Kaip tai padaryti? Populiariausia priemonė – robots.txt failas, kuriame nurodoma, kokia apimtimi dirbtinis intelektas gali perskaityti konkretų tinklapį ir jame esančius autorių teisių objektus. Teismas pasakė, kad šį reikalavimą atitinka ir natūralia kalba išreikštas nesutikimas. Byloje buvo analizuotos naudojimo sąlygas, bet toks nesutikimas gali būti išreikštas ir kitais būdais, pvz., teisiniais pranešimais (angl. „disclaimer“).

Nesąžiningi prekių ženklų pareiškėjai. Ginsimės efektyviau

Valstybinis patentų biuras šiais metais įgyvendino ES šalių narių parengtas gaires dėl prekių ženklų paraiškų padavimo turint nesąžiningų ketinimų. Nuo šiol prekių ženklų savininkams turėtų būti lengviau įrodyti nesąžiningumo atvejus ir tokius tipinius scenarijus kaip „parazitinis elgesys“, „pasitikėjimu grįstų santykių pažeidimas“, „apsauginės registracijos“, „kartotinės paraiškos ir spekuliaciniai tikslai“, „prekių ženklas kaip spaudimo priemonė“. Gairės neabejotinai bus naudingas įrankis ir ekspertams bei teisėjams, kadangi padės atpažinti praktinius piktnaudžiavimo prekių ženklų sistema aspektus ir proporcingiau paskirstyti įrodinėjimo pareigą šios kategorijos ginčuose.

Lietuviai Europos patentų tarnyboje dažniausiai patentuoja biotechnologijų išradimus. Nacionalinių patentų skaičius ir toliau krenta

Ataskaitiniais metais Lietuvos pareiškėjai pateikė rekordinį kiekį paraiškų Europos patentui gauti – 129. Latvijos pareiškėjai – 27, Estijos – 71. Lietuvoje pagrindinė patentavimo sritis buvo biotechnologijos (11,6%), taip pat matavimų technologijos (9,3%), kompiuterių technologijos (7,0%), medicinos technologijos (7,0%). Tuo tarpu nacionalinių patentų mažėjimo prognozė pildosi. Remiantis 2024-aisiais paskelbtais Valstybinio patentų biuro duomenimis, ataskaitiniais metais Lietuvoje buvo pateikta 70 nacionalinių paraiškų – mažiausiai per pastaruosius 10 metų. Ši tendencija ryškėja ir dėl atsiradusios papildomos galimybės registruoti naująjį Bendro galiojimo Europos patentą bei gauti išradimo apsaugą 18 šalių iškart, neatliekant jokių papildomų veiksmų tų šalių nacionaliniuose patentų biuruose, nemokant registracijos mokesčių kiekvienoje šalyje atskirai.

Trys tyrimai dėl moteris diskriminuojančių reklamų

Diskriminacinės reklamos, ydingai nuvertinančios moterų intelektines savybes ir jas vaizduojančios kaip turinčias menkesnę vertę ar užimančias žemesnę padėtį visuomenėje už vyrus, niekur nesitraukia. Dėl seksistinių apraiškų reklamoje šiais metais ir vėl buvo pradėti trys tyrimai. Visais atvejais Lygių galimybių kontrolierius nustatė lygių galimybių pažeidimus. Moterų ir vyrų nelygybės akcentavimas nėra tik Lietuvos problema. Šiemet itin daug dėmesio dėl lyčių stereotipais grįstos marškinių reklamos sulaukė ir Calvin Klein mados namai, jiems pristatyti pasirinkę apnuogintą dainininkės FKA twigs kūną. Socialiai atsakingi verslai skatinami permąstyti reikalavimus reklamai ir peržiūrėti savo vidinius elgesio kodeksus, atsisakant nuogo kūno naudojimo prekių ir paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su žmogaus kūnu, reklamai.

Atsiranda galimybė amatų ir pramonės dirbinius apsaugoti kaip geografines nuorodas

Nuo 2025-12-01 Europos Sąjungoje atsiranda galimybė amatų ir pramonės dirbinius apsaugoti kaip geografines nuorodas. Geografine nuoroda galės būti apsaugoti konkretūs geografinės kilmės produkto pavadinimai, kurių savybės ar reputacija priklauso nuo konkrečios kilmės vietos. Geografine nuoroda saugomam dirbiniui bus keliami reikalavimai, jog tam tikra dalis gaminio žaliavų turės būti iš tam tikros konkrečios vietovės arba gamybos procesas turės vykti tam tikrame regione. Bus galima apsaugoti tokius pavadinimus kaip Murano stiklas, Zolingeno stalo įrankiai, Halašo nėriniai ir pan. Tikimės, jog galima bus registruoti ir tradicinius lietuviškų amatų dirbinius, tokius kaip juodosios keramikos ar šamoto, gintaro dirbtiniai. Iki šiol geografine nuoroda galima buvo apsaugoti tik maisto produktus, gėrimus, vynus ir spiritinius gėrimus.

USPTO paskelbė gaires dėl išradimų, sukurtų naudojant dirbtinį intelektą (DI), patentavimo

JAV patentų ir prekių ženklų biuras (USPTO) šiais metais paskelbė patentabilumo gaires dirbtinio intelekto pagalba sukurtiems išradimams. Šiomis gairėmis siunčiama aiški žinutė, jog norint patentuoti DI pagalba sukurtus išradimus, esminis indėlis privalo būti žmogaus, ne DI sistemos. Šiomis gairėmis pradedama formuoti labai svarbi praktika, kad patentuojami gali būti tik tokie DI pagalba sukurti išradimai, prie kurių sumanymo arba panaudojimo kokiu nors reikšmingu būdu prisidėjo žmogus. Žmogaus įnašas turi būti kokybiškai reikšmingas viso išradimo apimtyje ir privalo apimti daugiau nei tik žinomų sąvokų ar dabartinio technikos lygio paaiškinimą. Rekomenduojame DI sistemomis besinaudojantiems išradėjams iš anksto dėti pastangas ir tinkamai fiksuoti objektyvius įrodymus dėl išradėjo – žmogaus – esminio indėlio į išradimo sukūrimą. Tikėtina, panašia kryptimi teisinis reguliavimas formuosis ir Europoje.

Reklamos rinkoje nebeliko vietos ir azartinių lošimų reklamai

Azartinių lošimų įstatymo pataisos uždraudė lošimų reklamą. Absoliutus šios reklamos draudimas įsigalios 2028 m. Pagal nustatytą reguliavimą šios reklamos audiovizualinėse žiniasklaidos priemonėse ir internete visiškai neliks per trejus metus, o pereinamuoju laikotarpiu jos naudojimas vis griežtės. Pavyzdžiui, jau nuo 2025 m. liepos mėn. azartinių lošimų reklama negalės būti skelbiama iššokančiuose languose, jai bus taikomi laiko ir reklamos ploto ribojimai. Draudimu siekiama mažinti įsitraukimą į azartinius lošimus ir jų patrauklumą bei daromą žalą asmens ir visuomenės gerovei. Su draudimais susiduriantiems verslams, jų remiamiems sportininkams, komandoms ir sporto renginiams, reklamos agentūroms ir nuomonės formuotojams rekomenduojame atsakingai pasiruošti numatytiems lošimų reklamos pokyčiams.

Įgyvendintos gairės dėl prekių ženklų prieštaravimo viešajai tvarkai

Valstybinis patentų biuras šiais metais įgyvendino ES valstybių narių parengtas gaires dėl prekių ženklų, prieštaraujančių viešajai tvarkai ar nusistovėjusiems moralės principams, vertinimo. Prekių ženklų pareiškėjams, dizaineriams, reklamos ir verslo plėtros į užsienio rinkas strategams šios gairės yra itin naudingos dėl jose gausiai pateikiamų prekių ženklų ir praktikos pavyzdžių, rekomendacijų, išaiškinimų, kada ir kokie prekių ženklų elementai gali sutrukdyti juos užregistruoti ir apsaugoti ESINT ar atskiroje ES valstybėje. Nors gairės nėra privalomas teisės aktas, tačiau jomis kaip bendraisiais principais vadovausis tiek ESINT, tiek atskirų ES valstybių narių nacionalinės tarnybos, atlikdamos prekių ženklų ekspertizes ir nagrinėdamos ginčus.

Pasaulinis inovacijų indekso reitingas ir dėmesys socialinio verslo inovacijoms

Šiemet Lietuva Pasauliniame inovacijų indekso reitinge, skelbiamame Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), išlaiko aukštą poziciją ir yra 35-oje vietoje tarp 133 analizuotų pasaulio šalių. Antrus metus iš eilės Lietuva tarp visų šalių užima pirmą vietą pagal savo vienaragių vertę, vertinant santykyje su šalies ekonomikos dydžiu. Šių metų reitingo ataskaitos dėmesio centre – socialinio verslumo inovacijų potencialas, kuomet įmonės siekia ir finansinių tikslų, ir socialinių pokyčių visuomenėje. Nepaisant socialinio aspekto, tokių verslų atstovai, kaip ir įprastos įmonės, gali naudoti įvairius intelektinės nuosavybės apsaugos modelius: rinktis „tradicinę“ intelektinės nuosavybės apsaugą patentais ir prekių ženklais, taikyti atvirojo kodo modelius arba pasirinkti taip vadinamąjį hibridinį modelį, kai dalis inovacijų apsaugoma, o dalis atiduodama visuomenės poreikiams, kad būtų dar labiau skatinama žinių plėtra ir poveikis.

Rekomenduojame darbdaviams peržiūrėti nuotolinio darbo tvarką

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog darbo tvarkos taisyklėse esantis bendras nurodymas apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir susitarimas darbo kalendoriuje žymėti apie nebuvimą darbe – nėra pakankama nuotolinio darbo organizavimo tvarka. Darbdavys turi pareigą aiškiai ir detaliai reglamentuoti darbo laiko apskaitą, bendravimo taisykles (per kiek laiko darbuotojas dirbant nuotoliniu būdu turi atsakyti į praleistą skambutį ar laišką, kokių taisyklių laikytis darbuotojui planuojant savo laiką ir kt.), priežastis dėl kurių darbuotojo prašymas dirbti nuotoliu nebūtų tenkintas, kokias aplinkybes darbdavys vertina kaip leidžiančias dirbti iš namų, kaip spręstinas individualus darbo ginčas dėl teisės dirbti nuotoliu. Rekomenduojame darbdaviams peržiūrėti ir tobulinti nuotolinio darbo tvarkos reglamentavimą, kadangi nesant apibrėžtumo bus sudėtinga įrodyti ir jos pažeidimą.

Iš viešosios įstaigos į uždarąją akcinę bendrovę

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijai, atsirado galimybė viešąsias įstaigas pertvarkyti į akcinės bendroves ar uždarąsias akcines bendroves. Viešosios įstaigos dažnai steigiamos įvairių iš fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo tikslu, tačiau iš veiklos gauto pelno skirstyti savo dalininkams negali. Dėl šios priežasties inovatyvius ar paklausius produktus kuriančioms ar paslaugas teikiančioms viešosioms įstaigoms pritraukti investuotojų, kurie norėtų investuoti į įstaigos nuosavą kapitalą ar įsigyti viešosios įstaigos dalis, buvo labai sunku. Šis pakeitimas reiškia, kad įstaiga iš ne pelno siekiančios organizacijos po pertvarkymo tampa pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, turinčiu teisę pelną skirstyti savo akcininkams.  Manome, kad dėl šių pakeitimų dalis viešųjų įstaigų dalininkų pasinaudos galimybe savo įstaigas pertvarkyti į pelno siekiančius subjektus.

Daugiau kaip 75.000 Eur baudų už gaminių saugos pažeidimus

Nors bendra per pirmus 2024-ųjų 10 mėnesių VVTAT skirtų baudų už gaminių saugos pažeidimus suma priartėjo prie 100.000 EUR ribos, šios baudos, lyginant su 100.000 Eur bauda už klaidinančią reklamą ar 90.000 Eur bauda už neišsamią informacijos apie vystomus saulės parkus skleidimą, nesusilaukė praktiškai jokio dėmesio. Nepaisant to, kad gaminių sauga yra bendrosios prekių rinkos pagrindas, tendencijos rodo, kad daugėja ir pažeidimų, ir už juos skiriamų baudų. Ypač atidžiai rekomenduojame rinktis žaislus ir rūbus vaikams bei elektronikos prekes, o dar atidžiau – kalėdines girliandas, nes statistiškai didžiausia tikimybė, kad būtent šie gaminiai bus nekokybiški.

Dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotas vaizdas nėra saugomas autorių teisės, pasakė Čekijos teismas

Čekijos teismas nusprendė, kad DI sugeneruotas vaizdas nėra saugomas ir ginamas autorių teisės. Ši išvada grindžiama pamatine autorių teisės nuostata, kad tik fizinis asmuo (žmogus) gali užsiimti kūrybine veikla ir būti autoriumi. Kadangi vaizdą pagal žmogaus užklausas sugeneruoja DI ir vaizdo sukūrime nėra žmogiškosios kūrybos elemento, tai nėra ir autoriaus bei teisinės apsaugos. Ar tai reiškia, kad DI sugeneruoto turinio apskritai neįmanoma apsaugoti, net jeigu tą vaizdą verslas naudoja kaip išskirtinę savo komunikacijos kampanijos ar identiteto priemonę? Įmanoma, tačiau yra papildomų sąlygų. Jeigu DI sugeneruotas vaizdas vėliau yra apdorojamas žmogaus, priklausomai nuo žmogaus poveikio reikšmingumo galutiniam rezultatui, toks objektas galėtų būti pripažintas kūriniu. Be to, tokio vaizdo teisinei apsaugai galima kūrybiškai panaudoti ir kitus intelektinės nuosavybės teisinius įrankius, pavyzdžiui, prekių ženklus. Sprendimų yra.