APŽVALGA 2023/2024: Reklamos, verslo teisė, dirbtinis intelektas, išradimų ir prekių ženklų apsauga
„AAA Law“ advokatų kontoros komandos parengta 2023-iųjų metų apžvalga ir prognozės 2024-iesiems. Svarbiausi reklamos, verslo teisės įvykiai, dirbtinio intelekto teisiniai iššūkiai, išradimų ir prekių ženklų apsauga bei rekomendacijos sėkmingam verslui.
Dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys – nesaugomas, bet „prompt‘ai“ – taip
Šiuo metu autorių teisių apsauga yra suteikiama tik žmogaus veiklos rezultatams. Todėl įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruoti vaizdai nepatenka į šios apsaugos sritį. Įdomu tai, kad vadinamieji „prompt‘ai“ arba instrukcijos, kurias pateikiame dirbtiniam intelektui, šią sąlygą atitinka ir gali būti saugomi. Jeigu tik yra originalūs. Todėl fiksuoti juos, kuriant naujus personažus ar sporto komandų talismanus, verta jau dabar. Nors teisinis reguliavimas vėluoja – principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“ intelektinėje nuosavybėje nesikeičia.
Nuolaidų stebėsenai e. komercijoje institucijos jau pasitelkia ir DI įrankius
Net 1 iš 4 pranešimų apie kainų sumažinimą neatitiko 30 d. kainos taisyklės, paskelbė Europos Komisija. Tačiau priežiūros institucijos jau pasitelkia dirbtinį intelektą kainų ir jų istorijos stebėsenai, todėl rinkos dalyviai teisingai nuolaidų komunikacijai privalės skirti vis didesnį ir didesnį dėmesį. Tiesa, baudos už šių reikalavimų nesilaikymą šiuo metu nėra atgrasančios – daugiau kaip 700 mln. pajamų praėjusiais metais sugeneravusiam Lietuvos prekybos tinklui ji siekė vos 2200 Eur.
Rizikų suvaldymas dirbtinį intelektą (DI) panaudojant versle
Verslui priimant sprendimą panaudoti DI sukurtą reklaminį tekstą ar gaminio pakuotę, būtina įvertinti, kad teks prisiimti ir atsakomybę už pažeidimus, jeigu DI be sutikimo sugeneruotam turiniui panaudos kitų asmenų intelektinę nuosavybę. Be to, konkurentams nesąžiningai tokį turinį nukopijavus – nesuveiks ir autorių teisių apsauga (DI sugeneruotas turinys nesaugomas). Kad 2024-aisiais nebūtų netikėtumų, rekomenduojame peržiūrėti sutartis su savo kūrybiniais, reklamos partneriais, edukuoti tokį turinį kuriančius darbuotojus ir aiškiai apibrėžti, kam ir kada jie gali naudoti DI, kokios rizikos valdymo priemonės privalo būti taikomos.
Istorinis susitarimas ES dėl Dirbtinio intelekto akto
2023-ieji įeis į istoriją kaip metai, kuomet žengtas pirmasis žingsnis dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo link. Po intensyvių diskusijų ir derybų, ES buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl pirmųjų pasaulyje DI reguliavimo taisyklių. Priimtame projekte DI sistemas numatyta skirstyti į „minimalios rizikos“, „aukštos rizikos“, „nepriimtinos rizikos“, „specifinio skaidrumo rizikos“ bei pagal tai nustatyti teisines pareigas jos kūrėjams. Visi DI kūrėjai turės pateikti techninę dokumentaciją, laikytis ES autorių teisių apsaugos taisyklių bei pateikti detalią informaciją apie duomenis, kuriais DI modelis buvo ištreniruotas. Numatomos įspūdingo dydžio baudos už taisyklių pažeidimą – iki 35 mln. arba 7 proc. pajamų. Šis teisės aktas įsigalios jį patvirtintus Europos Parlamentui bei Tarybai ir turės 2 metų pereinamąjį laikotarpį.
6840 Eur baudos už BDAR pažeidimus viešinant paciento nuotraukas prieš/po plastinės operacijos
Net ir atskirų paciento kūno dalių nuotrauka bus laikoma asmens duomenimis, jeigu iš tiesioginių ar netiesioginių jos elementų galima identifikuoti asmenį (plaukai, tatuiruotė ir pan.). Tokioms nuotraukoms viešinti yra būtinas paciento sutikimas. Sutikimas turi būti labai aiškus ir konkretus – ne tik kas konkrečiai bus viešinama, bet ir kokiame šaltinyje, kiek laiko. Klinikos turimas sutikimas automatiškai nesuteikia teisės gydytojui nuotraukas viešinti savo socialiniuose tinkluose.
Reklama, jog CBD „mažina nerimą“ ir „gydo depresiją“ – neteisėta
CBD kanapių aliejus nėra vaistas ar maisto papildas. Teisine prasme CBD Lietuvoje gali būti gaminamas, klasifikuojamas ir reklamuojamas tik kaip kosmetikos gaminys. O kosmetikos gaminiai yra skirti žmogaus kūno išvaizdai, kvapui gerinti ar išlaikyti ir pagal savo paskirtį negali turėti jokių gydomųjų savybių, jų dozės negali būti nustatomos pagal kūno svorį. Priežiūros institucijų dėmesys šios reklamos teisėtumui rinkoje 2024-aisiais didės. Nepriskirkite šiam produktui gydomųjų savybių nei reklamoje, nei registruojant CBD produktams žymėti sukurtus prekių ženklus.
Lyginamoji reklama teismuose, bet ne stalčiuje
2023-ieji – lyginamosios reklamos proveržio metai. Jos buvo daug ir ji sulaukė stebėtinai daug vartotojų, žiniasklaidos bei institucijų dėmesio. Tiesa, kartu įsuko ir ne vieną teismo procesą. Ar tai reiškia lyginamosios reklamos pabaigą, nes ji gresia baudomis ir teismais? Ne, toks dėmesys tik patvirtina šios reklamos formos aktualumą. O į lyginamąsias reklamas narstant po kaulelį viešai ar teismuose išsakytus argumentus kviečiame žiūrėti kaip į gaires 2024-ųjų reklamoms.
„Žaliojo“ marketingo ateitis – jokių bendro pobūdžio teiginių!
Prognozuojama, kad iki 2028 m. „žaliojo“ marketingo rinka augs apie 20%, iki 63 mlrd. USD. Kaip toks marketingas atrodys? Išsami informacija apie poveikį aplinkai, moksliniai šių teiginių įrodymai, nepriklausomi trečiųjų šalių sertifikavimai ir rinkos tyrimai. Jokių bendro pobūdžio teiginių! 2024 m. ES įsigalios dvi tokias žalumo, draugiškumo aplinkai ir tvarumo taisykles nustatančios direktyvos – Direktyva dėl vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje ir Žaliųjų teiginių direktyva. Nors šiek tiek užtruks kol šios taisyklės bus perkeltos į Lietuvos įstatymus, „žaliųjų“ žinučių naudojimas reikalauja namų darbų jau dabar.
60.863 Eur baudos klinikoms už netinkamą reklamą
Net ir po rekordinių baudų paskyrimo rinkoje ženklaus pokyčio nepastebėjome. Ypač didelė problema yra socialiniuose tinkluose ir toliau netinkamai naudojamas paciento įvaizdis bei influencerių reklama. Svarbiausi namų darbai klinikoms ir su jomis dirbančioms marketingo agentūroms – atskiri, ar reklamuojama paslauga teisine prasme yra priskiriama sveikatos, ar grožio paslaugoms. Tai keičia visą tolesnį leistinos reklamos turinį.
Daugiau apie tai skaitykite:
http://bit.ly/3vjosVA
https://bit.ly/40A52ak
http://bit.ly/43ooB6n
http://bit.ly/3JU4aqf
Reklamos draudimas nealkoholiniam alui netaikomas, dar kartą patvirtino teismas
Nealkoholinio alaus, vyno ir kitų šios kategorijos gėrimų rinka didės, reklamos turinio daugės. Kaip įvertinti, kada tokia reklama leidžiama? Jeigu taikant pirmojo įspūdžio efektą vidutinis vartotojas atskiria nealkoholinį alų kaip savarankišką produktą – reklama yra galima. Tačiau reikia nepamiršti, kad jai taikomi ir bendrieji reklamos teisėtumo reikalavimai.
Trims įmonėms – įspėjimai dėl stereotipinio lyčių vaidmens reklamoje
Nuo vartotojų dėmesio koncentravimo į atskiras moters kūno dalis (krūtinę, kojas) iki moters, pakabintos ant buitinių rankšluosčių laikiklių. Seksistinis turinys, ydingai akcentuojantis aukštesnę vyro padėtį ir vertę visuomenėje, reklamoje vis dar labai populiarus. Už tokio turinio naudojimą šiemet įspėjimų sulaukė trys įmonės. Socialiai atsakingi verslai skatinami peržiūrėti vidinius elgesio kodeksus ir atsisakyti lyčių stereotipais grįstos, seksualizuotos, sudaiktintus žmones ar nuogą kūną vaizduojančios reklamos.
ES direktyva, kuria siekiama padidinti moterų skaičių įmonių valdybose
Nuo 2026-07-01 ne mažiau kaip 40% biržoje listinguojamų įmonių valdybos narių turės sudaryti moterys. Tokie reikalavimai yra numatyti ES direktyvoje dėl lyčių pusiausvyros valdybose, kurią Lietuva perkelti į savo teisės aktus privalo iki 2024 m. pabaigos. Rekomenduojame listinguojamoms įmonėms stebėti direktyvos perkėlimo procesą ir ruoštis pokyčiams.
Įsigaliojo pirmasis Europos Sąjungos tvarumo ataskaitų teikimo standartų (ESRS) paketas, skirtas didelėms įmonėms
Už 2024 m. naująsias ataskaitas turės pateikti didelės įmonės, kurioms šiuo metu jau yra taikoma nefinansinės atskaitomybės direktyva (NFRD). Rekomenduojame pasitikrinti, ar esate įpareigoti teikti tvarumo ataskaitas, ir jeigu taip – pasitvirtinti ESG strategiją bei pradėti rinkti tvarumo ataskaitoms reikalingus duomenis.
Daugiau apie tai skaitykite:
Lietuviai savo išradimus dažniau patentuoja Europoje
Remiantis 2023 m. paskelbtais Valstybinio patentų biuro ir Europos patentų tarnybos duomenimis, 2022 m. Lietuvos pareiškėjai pateikė 69 nacionalinės paraiškas – mažiausiai per pastaruosius 10 metų. O Europos patentų – net 78, t.y. daugiausiai per tą patį laikotarpį. Nacionalinių patentų mažėjimo ir Europos patentų didėjimo tendencija ir toliau ryškės. Didelės įtakos tam gali turėti 2023 m. atsiradusi galimybė gauti Bendro galiojimo Europos patentą 17 šalių iškart, didėjantis verslo suvokimas apie patentų vertę ir valstybės teikiama parama.
Pradėjo veikti Bendro galiojimo Europos patentų sistema
Per pirmąjį pusmetį iš viso yra išduota virš 14 tūkst. Bendro galiojimo Europos patentų. Daugiausia jų – medicinos, inžinerijos, transporto srityse. Dažniausiai naująja sistema besinaudojantys išradėjai yra iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Kinijos. 2024 m. prognozuotume nuosaikų šios patentų rūšies augimą. Skubėti nėra kur – pasirinkti ar klasikinį, ar naująjį Europos patentą norite gauti, galima paskutinėje patento išdavimo stadijoje, ~ po 3 metų nuo paraiškos padavimo.
Europos patentų tarnyba (EPO) paskelbė naująjį Europos patentų indeksą
Išradimų paraiškų padavimas išaugo 2,5%. Ženkliai augo siekis patentuoti išradimus skaitmeninių komunikacijų, medicinos srityse. Didėjantis paraiškų skaičius sietinas su itin sparčiu technologijų vystymusi, augančia konkurencija. Įtakos tam turi ir dirbtinio intelekto panaudojimas inovacijų kūrime. Patento gavimas kuo toliau, tuo labiau įsitrauks į lenktynes su laiku, todėl sprendimai dėl išradimų apsaugos turės būti priimami dar greičiau ir reikalaus patentavimo strategijų peržiūrų.
Patentų drama dėl dirbtinio intelekto „DABUS” pripažinimo išradėju tęsiasi
Jungtinės Karalystės (JK) aukščiausiasis teismas turi skelbti galutinį sprendimą „DABUS” byloje. Nors EPO, JAV, Vokietijoje, Australijoje jau buvo gauti neigiami sprendimai, visgi JK sprendimas yra labai laukiamas dėl detalaus įsigilinimo į problemą ir pripažinimo, jog „būtina inicijuoti tarptautines diskusijas ir galvoti, kaip apsaugoti dirbtinio intelekto išradimus ateityje”. Šiuo metu patentas išradimui, kurio autorius yra dirbtinis intelektas „DABUS”, yra išduotas tik Pietų Afrikos Respublikoje.
„Žaliųjų“ prekių ženklų paraiškų kiekis išaugo 12%, remiantis ESINT paskelbtu tyrimu
Kas yra „žaliasis“ prekių ženklas? „Žaliaisiais“ turi teisę vadintis ženklai, kurie yra registruoti tam tikrose klasėse ir turi priskirtą bent vieną „žaliąjį“ terminą pagal prekių ir paslaugų klasifikaciją. Šiuo metu egzistuoja daugiau kaip 900 terminų 35 klasėse, kuriuos ekspertai yra priskyrę prie „žaliųjų“. Pvz., energijos taupymas, vėjo energija, taršos kontrolė, perdirbimas ir pan. 2024-aisiais prekių ženklų, kurie turi teisę vadintis „žaliaisiais“, kiekis dar labiau augs, ypač turint omenyje, kad tai yra vienas iš verslo aplinkosaugos politikos įgyvendinimo būdų.
Patvirtintos ESINT gairės dėl prekių ženklų paraiškų, pateiktų turint nesąžiningų ketinimų
Bylos dėl bandymų registruoti panašius prekių ženklus turint nesąžiningų ketinimų yra sudėtingos tuo, kad būtina įrodyti ne objektyvų, o subjektyvų elementą, t.y. tyčinį konkretaus pareiškėjo nesąžiningumą pateikiant paraišką. ESINT gairėse apibrėžus nesąžiningumo sąvoką, paaiškinus, apibendrinus tai įrodančias aplinkybes ir pateikus pavyzdinius scenarijus, atsiras daugiau aiškumo, verslui bus lengviau prognozuoti ginčo baigtį, nesąžiningi pareiškėjai netiesiogiai bus sudrausminami dėl žinojimo, kad tokie veiksmai ES praktikoje dažniausiai yra pripažįstami nesąžiningais. Tikimasi, kad ES šalių tarnybos šias gaires įgyvendins 2024 m. pavasarį.
Turėjome ženkliai daugiau bylų ginant prekių ženklus reputacijos pagrindu
Prekių ženklo reputacija – tai išskirtinis ženklo atpažįstamumo ir vartotojų pripažinimo lygis, kurį ženklas įgyja tarp vartotojų dėl jo ilgalaikio, nepertraukiamo naudojimo. Norint apginti savo ženklą šiuo pagrindu būtina įrodyti, kad egzistuoja jūsų ir kito asmens prekių ženklo panašumas, kad egzistuoja ryšys tarp jūsų parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų ir kad padaryta konkreti žala. Be to, tokiose bylose būtina pateikti įrodymus, kurie pagristų ženklo naudojimo trukmę, apimtį, geografinį paplitimą, pardavimo kiekius, reklamos išlaidas, trečiųjų šalių įvertinimus, gautus apdovanojimus ir pan. Tai labai specifinės bylos įrodinėjimo prasme, tačiau pastebime, kad verslas savo ženklo išskirtinę reputaciją linkęs vis labiau saugoti ir esant reikalui – ginti.
Sulaikymų mažiau, bet klastotės brangesnės, siuntos didesnės
Remiantis Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) atliktu tyrimu, ataskaitiniais metais intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių sulaikymų pasienyje sumažėjo 43%, tačiau bendra jų vertė padidėjo 11%. Didelės suklastotų prekių siuntos ir padidėjusi jų vertė leidžia daryti prielaidą, kad ataskaitiniais metais su klastotėmis dažniau susiduria verslas, importuojantis didelius kiekius. Išeitis? 9 kartus tikrinkite ir 10 kartą patikrinę pasirinkite tiekėjus, analizuokite tiekimo grandinę. Kuo ji ilgesnė ir sudėtingesnė – tuo didesnė rizika dėl suklastotų prekių patekimo į rinką.
Daugiau apie tai skaitykite:
ESINT parama prekių ženklų, dizaino registracijai ir „IP Scan“ paslaugai buvo išnaudota dar nepasibaigus kalendoriniams metams
Ateinantys metai bus paskutiniai #ESINT paramos programos metai. Rekomenduojame verslui nedelsti ir kreiptis dėl paramos gavimo iškart paskelbus kvietimą, kadangi matome tendenciją, jog programos lėšos yra išnaudojamos net nepasibaigus terminui. 2024-ųjų programos sąlygos ir skiriamos lėšos bus paskelbtos sausio mėn. pabaigoje.
Daugiau apie tai skaitykite: