Asocijuotas partneris, advokatas
Automatiškai prasitęsiančios sutartys su vartotojais – svarbiausia tinkamai informuoti [15min.lt]
Standartinėse paslaugų sutartyse su vartotojais automatinio sutarties prasitęsimo sąlygos gali būti numatytos ir pats jų egzistavimas savaime nėra kažkoks blogis.
Žiūrint iš praktinės pusės ir patirties rengiant standartines sutartis, advokato teigimu, susitarimas dėl automatinio pratęsimo sutartyse gali būti suformuluojamas gana aiškiai, suteikiant realią galimybę vartotojui pasirinkti kelis variantus dėl sutarties termino. Pavyzdžiui, jeigu tai internetu sudaroma paslaugų sutartis, galima numatyti atskirus variantus terminuotai sutarčiai, kuri po termino baigiasi ir terminuotai sutarčiai, kuri nepranešus automatiškai atsinaujina.
„Svarbu yra tai, kad vartotojas suvoktų, ar jo sutartis yra terminuota, ar neterminuota. Jeigu sutartis terminuota – koks šios sutarties terminas ir ar ji automatiškai prasitęsia, ar ne. Jeigu vartotojas tinkamai neinformuojamas arba suklaidinamas apie jo sutarties terminą ir automatinį jo (ne)pratęsimą, tai gali būti laikoma jo teisių pažeidimu“, – aiškino advokatas.
Pasak E. Steckio, sutarties sąlyga, kurios formuluotė „maskuoja“ tikrąjį sutarties terminą ar jo galimybę automatiškai pailgėti dėl vartotojo pasyvaus elgesio, gali būti laikoma nesąžininga.
„Taip pat nesąžiningais gali būti laikomi verslininko veiksmai, kuriais vartotojas yra suklaidinamas dėl tikrojo sutarties termino. Pavyzdžiui, standartinėje su vartotoju pasirašytoje sutartyje nurodant vienokią informaciją ir sutarties terminą, o savo tinklapyje, vartotojų sistemoje ar pranešimuose nurodant kardinaliai kitokią informaciją ir sutarties terminą“, – teigė advokatas.
Anot E. Steckio, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kad ji ištirtų jam abejonių keliančias ir galimai nesąžiningas standartines sutarties sąlygas ar konkretų verslininko elgesį. VVTAT už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą ar nesilaikymą verslininkui gali skirti baudą iki 3 proc. jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Skaitykite daugiau 15min.lt straipsnyje.