Ar gali kilti problemų įsigyjant kūrybinių dirbtuvių paskirties loftą gyvenimui ir norint jame registruoti gyvenamąją vietą, taip pat imant paskolą iš banko?

Atsakydamas į skaitytojo klausimą „AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis portalui 15min.lt paaiškino, kad įsigyjant kūrybinių dirbtuvių paskirties loftą su tikslu jį naudoti kaip gyvenamosios paskirties būstą atsiranda nemažai teisinių, techninių, mokestinių niuansų:

„Gyvenamojo nekilnojamojo turto paskolos paprastai išduodamos ženkliai palankesnėmis sąlygomis negu negyvenamojo. Įsigyjant negyvenamosios paskirties turtą taip pat gali atsirasti problemų gaunant tikslines paramas ar lengvatas, kurios suteikiamos būstui – gyvenamosios paskirties turtui – įgyti“, – pabrėžė advokatas.

„Teisės aktai numato, kad negyvenamosios paskirties patalpos turėtų būti naudojamos tik ta paskirtimi ir tik tuo naudojimo būdu, kokiu jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Patalpų naudojimas ne pagal paskirtį gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 str. Tiesa, šiuo metu yra leidžiama deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose, tačiau toks reguliavimas automatiškai nesuteikia leidimo faktiškai naudoti patalpas ne pagal jų paskirtį“.

Be abejo, paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją pakeisti galima, tačiau tai padaryti nėra taip paprasta:

„Tam padaryti yra būtina koreguoti atitinkamų patalpų techninius sprendimus (pavyzdžiui, priešgaisrinius, garso izoliacijos ir pan.), kad jie atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Tai iš vartotojo reikalauja ženklių finansinių, laiko sąnaudų“, – atkreipė dėmesį Edvardas.

Pasako jo, nereikėtų pamiršti ir mokestinių niuansų:

„Nekilnojamojo turto paskirtis taip pat beveik visada nulemia ir mokestinius niuansus. Priešingai negu gyvenamosios paskirties, negyvenamosios paskirties turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos ir pan.) apmokestinamas nepriklausomai nuo to, kokia jo vertė, išskyrus kelias nedideles išimtis. Šis dydis gali būti pakankamai ženklus – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės (konkretų dydį nustato savivaldybės taryba). Tuo tarpu gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas šiuo metu yra apmokestinamas tik nuo 150 000 eurų vertės“.

„Rekomenduojame atidžiai pasitikrinti patalpų paskirtį Nekilnojamojo turto registre. Viena vertus dėl to, kad reklaminiuose skelbimuose gana dažnai ji įvardijama netinkamai. Antra vertus, tame pačiame pastate gali būti registruotų skirtingos paskirties patalpų (ir gyvenamosios, ir negyvenamosios), todėl nerimaujama be reikalo“.

Visą 15min straipsnį skaitykite čia.