Daugiau kaip 3000 žemės sklypų, 267 statinių, 50 gyvenamųjų namų gali tekti paimti visuomenės poreikiams įgyvendinat „Rail Baltica“ projektą.

Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ – vienas ambicingiausių Lietuvos ir kaimyninių šalių projektų, kuris geležinkeliu sujungs Baltijos šalis su Lenkija ir leis iš Vilniaus į Varšuvą nuvykti kiek daugiau nei per keturias valandas.

Lietuvos teisės aktai numato, kad statant strateginės reikšmės objektus valstybė gali visuomenės poreikiams iš gyventojų paimti bet kokius žemės sklypus, kurie atsiduria šio objekto kelyje. Net jei juose stovi gyvenamieji namai ar plyti dirbami laukai.

Ar gyventojai gali nesutikti su sklypų paėmimu?

„Kai vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, tai reglamentuoja Žemės įstatymas. Tačiau kuomet statomi valstybinės svarbos objektai, šiuos klausimus reglamentuoja jau Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos objektus įstatymas. Toje procedūroje yra mažesnės galimybės gyventojams ginčyti patį paėmimą kaip faktą“.

Mūsų advokato Edvardo Steckio teigimu, nesutinkantiems gyventojams patartina aktyviai dalyvauti visuose procesuose. Prioritetinis dalykas būtų teikti specialistų išvadas – kad gyventojai teiktų ne tiesiog savo pastebėjimus dėl galimų krypčių, bet remtųsi specialistų parengtomis išvadomis, kad galbūt mažesni nuostoliai būtų pasirinkus konkretų atvejį, gal ir valstybei naudingiau, nes reikėtų mažesnes sumas išmokėti gyventojams“.

Daugiau apie tai skaitykite 15min.lt straipsnyje