Kviečiame skaityti „AAA Law“ patentų konsultanto Karolio Šileikos komentarą Verslo žinių portalui vz.lt apie sunkumus ir klaidas, kurias verslas dažniausiai daro norėdamas gauti Europos patentą. Kokie sprendimai padėtų jų išvengti?

Pasak Karolio, iš visų patentabilumo kriterijų kaip naujumas, pramoninis pritaikomumas ir išradimo lygis sudėtingiausia atitikti pastarąjį. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu išradimas – nežinomas atitinkamos srities specialistui techniniu lygiu. Šiuo atveju vertinama, kiek norimas patentuoti problemos sprendimas yra nutolęs nuo bendrųjų srities žinių ar kitų panašių sprendimų.

„Žiūrint praktiškai, gauti Europos patentą medicinos ir kompiuterinių technologijų sričių išradimams patentuoti yra sunkiausia. Taip yra todėl, kad kompiuterinių išradimų pagrindą dažniausiai bent iš dalies sudaro matematiniai modeliai, informacijos atvaizdavimas, kompiuterinės programos, o tokie objektai yra priskiriami patentavimo išimtims ir negali sudaryti išradimo esmės. Medicinos srityje taip pat yra panaši situacija. Šie patentai negali apimti chirurginių operacijų, terapinio gydymo ar diagnostikos būdų žingsnių“, – Verslo žinioms teigia Karolis.

Tuo tarpu sprendimams farmacijos, transporto, matavimų, biotechnologijų, elektros įrenginių, energetikos srityje patentinę apsaugą gauti Europoje yra daug paprasčiau.

Dažniausiai patento gavimą apsunkina netinkamas galimų išlaidų įsivertinimas, strategijos nebuvimas ar įgūdžių trūkumas.

„Vien pirmam patentavimo etapui – periodui iki patento išdavimo – būtina nusimatyti apie 10.000  Eur. Šias išlaidas sudaro žyminiai mokesčiai, mokami Europos patentų tarnybai, bei patentinių patikėtinių paslaugos. Dėl to labai svarbu turėti ir ilgalaikę verslo strategiją. Jos nebuvimas gali reikšti papildomas išlaidas, kadangi iš anksto nepasirūpinote būtent tos šalies patentu, į kurią planuojate plėstis“, – patirtimi dalijasi Karolis.

Visgi didžiausias iššūkis verslui yra pats patentavimo proceso suvaldymas ir kokybiškas paraiškos parengimas, o tam reikia labai specifinių kompetencijų.

„Patentuojant išradimą, technologinis aprašymas turi apimti ne tik bendrinius požymius, bet ir smulkias detales, kurios atsižvelgtų į galimas išradimo variacijas, žinomus technologinius sprendimus, panašių patentuojamų objektų nagrinėjimo eigą Europos patentų tarnyboje. Pavyzdžiui, inžineriniams išradimams gali užtekti ir 10 puslapių, o išradimų aprašymų farmacijos srityje apimtis siekia ir 300“, – dalijasi jis.

„Kaip neatskleisti per daug su išradimu susijusios informacijos konkurentams? Priėmus sprendimą išradimą saugoti kaip patentą, informacijos atskleisti reikia tik tiek, kiek būtina, o visa kita saugoti kaip komercinę paslaptį, – teigia K. Šileika. – Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai apie apsaugą pradedama galvoti jau tik pristačius savo produktus rinkai. Tačiau prototipo išviešinimas, prieš pateikiant paraišką, gali tapti kliūtimi patentuoti išradimą Europoje. Tai yra įmanoma, tačiau tokiu atveju verslui jau prireiks pačių geriausių patentavimo srities ekspertų pagalbos, kurie sugebėtų pateikti tą išradimą kitu kampu ir atskleisti detales, kurios nėra matomos produkte.“

Apibendrinant, Karolis pataria apie išradimo patentavimą galvoti jau vystant idėją, išanalizuoti jau išduotų patentų bei jų paraiškų sąrašą ir labai atsargiai komunikuoti, turėti verslo strategiją.

Daugiau apie tai skaitykite Verslo žinių straipsnyje.